XII. SOCIALDEMOKRATINĖ LIETUVOS IR EUROPOS SĄJUNGOS VIZIJA

310. Dabar kaip niekada svarbi socialdemokratinė Lietuvos ir Europos Sąjungos vizija. Į Europos Sąjungą įstojus dvylikai naujų narių, kurios visos pagal savo raidos lygį gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos senbuvių, ypač svarbu, kad Europos Sąjungos valstybės narės nesivaržytų dėl paramos viena kitos sąskaita, bet suvoktų, jog tik solidarūs veiksmai, šių veiksmų ir politikų koordinavimas, abipusis bendradarbiavimas gali atnešti daugiau naudos tiek atskirai valstybei narei, tiek visai Europos Sąjungai. Turtingų ir neturtingų Europos Sąjungos valstybių nelygybė šiandien akivaizdi, auga naujųjų valstybių narių visuomenėse, kurstydama baimę ir įtampą, sėdama netikėjimą valstybių narių solidarumu ir viso Europos Sąjungos projekto sėkme.

311. Lietuva turi tik vieną kelią – naudodama politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės demokratijos instrumentus, gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Lietuva turi sėkmingai išnaudoti struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas investicijoms į žmonių užimtumą, jų mokymą, perkvalifikavimą, galimybę ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje. Turi būti planuojamos ilgalaikės investicijos į mokslą ir tyrimus bei inovacijas ir modernias technologijas. Privalome sparčiau įgyvendinti infrastruktūrinius transporto ir energetikos projektus, kad ekonominis augimas skatintų integraciją į vieningą Europos Sąjungos erdvę. Euro įvedimas Lietuvoje atneš savų trumpalaikių sunkumų, tačiau ilgainiui prisidės prie žmonių gyvenimo pagerėjimo. Tačiau tai bus tik monetarinis instrumentas. Tuo tarpu žinioms imliai ekonomikai ir informacinei visuomenei sukurti, aplinką tausojančiai plėtrai reikalingų biotechnologijų kūrimui reikia ilgalaikės strategijos. Ir tokia strategija yra – tai Lisabonos strategija, ji sukurta ir Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai. Tereikia ją įgyvendinti.

312. Pasirinkusi Europos socialdemokratijos kelią, Lietuva sparčiau įsitrauktų į Europos informacijai ir žinioms imlios kūrybinės visuomenės gyvenimą, kuriame vis labiau pradės dominuoti solidarios kooperacijos sugyvenimo principas tarp žmonių, organizacijų bei tautų prieš konkurenciją, siekiančią tik pelno ir netausojančio vartojimo; tai sudarys sąlygas naujų idėjų atsiradimui, sėkmingam ir efektyviam naujų technologijų, pirmiausia informacinių bei biologinių, įgyvendinimui; todėl atsiras poreikis labai įvairaus profilio ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

313. Tai leis vis daugiau žmonių:

• įgyti profesinį išsilavinimą ir susirasti darbą pagal kiekvieno sugebėjimus;
• dirbti, nes darbas taps jo gyvenimo esmė, o ne vien priemonė atlygiui, kaip išgyvenimo šaltiniui, gauti.

314. Tik eidama tokiu – socialdemokratinio solidarumo – keliu Lietuva turi galimybę išlikti visaverte Europos ir Pasaulio bendrijos nare bei siekti įgyvendinti socialdemokratinę socialinės GEROVĖS VISIEMS politiką.

315. Kai kurie ekonomistai ir dešinieji politikai teigia, kad Europa nebegali sau leisti išlaikyti gerovių valstybių dėl nemažėjančio globalizacijos spaudimo – valstybės turėtų konkuruoti, nustatydamos kuo mažesnius mokesčių tarifus ir ribodamos dirbančiųjų teises.

316. Mes, socialdemokratai, žinome geresnį būdą. Iškeldami socialinės Europos tikslą, sieksime išvengti žalingų Europos Sąjungos valstybių konkurencijos padarinių. Mūsų užduotis – atnaujinti ir sustiprinti gerovės valstybes. Tai reiškia ne jų dabartinės formos išsaugojimą, bet pertvarkymą su naujų teisių ir pareigų apibrėžtimi bei naujo žmonių ir valdžios susitarimo sudarymu.

NAUJOJI SOCIALINĖ EUROPA LIETUVAI IR EUROPOS SĄJUNGAI

317. Europos Sąjunga žavimasi visame pasaulyje dėl ją sudarančių valstybių pastangų plėtoti socialinį gerovės modelį: gerovės valstybių grupė, besidalijanti bendromis vertybėmis, įskaitant žmogaus teises, demokratiją ir solidarumą, ir jungianti pažangią ekonominę plėtrą, socialinį teisingumą, socialinę integraciją ir aplinkosaugą.

318. Vis dėlto ES susiduria su reikšmingais iššūkiais, kurie kelia abejonių dėl socialinės Europos ateities. Globalizacija kelia daugiau reikalavimų Europos darbo jėgai ir ekonomikai. Europos Sąjunga turi senėjančią populiaciją, tai paveiks ir jos ekonominę raidą bei žmonių socialines garantijas bei senatvės pensijas. Vis daugiau moterų nusprendžia neturėti vaikų arba turi tik vieną dėl patiriamų sunkumų, derinant darbą ir šeiminį gyvenimą, ekonominio nesaugumo ir mažos paramos vaikų priežiūrai. Sparčios technologinės permainos didina spaudimą Europos darbo rinkai.

319. Nors skurdas Europos Sąjungoje yra mažesnis nei bet kur kitur pasaulyje, bet kelios dešimtys milijonų europiečių gyvena žemiau skurdo ribos, o nedarbo ir neturto problema yra aktuali daugeliui europiečių. Didžiausią neigiamą poveikį nedarbas Europos Sąjungoje daro jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, ypač moterų pragyvenimo lygiui.

320. Nelygybė Europos Sąjungoje tarp valstybių vis dar išlieka, o išsiplėtusi ES išryškino ir didelius senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos šalių narių skirtumus. Šie lydimi vis gilėjančio turtingų ir neturtingų visuomenės sluoksnių atotrūkio, augančių pragyvenimo kaštų, brangstančio gyvenamojo būsto. Lyčių nelygybė vis dar yra didelė problema, moterų gaunamas atlyginimas už tą patį darbą yra neretai mažesnis nei vyrų.

321. Socialinis darbdavių ir darbuotojų dialogas – vienas stipriausių Europos socialinio modelio bruožų – taip pat pastaraisiais metais patiria iššūkių, mažėjant profesinių sąjungų narių skaičiui, vyriausybės paramai ir didėjant daugiašaliam verslo pobūdžiui. Gamybos perkėlimo ir įmonių iškėlimo į besivystančias šalis grėsmė taip pat didina Europos Sąjungos darbo jėgos nesaugumo jausmą.

322. Kai kurios Europos Sąjungos valstybės sunerimusios dėl socialinės gerovės valstybės modelio ateities, nes vis sunkiau sprendžiami socialinio aprūpinimo, sveikatos apsaugos, švietimo klausimai, ryškėja šalių narių konkurencija dėl mažesnių mokesčių, įtakojanti socialinės gerovės valstybės esminių principų šalyse narėse iškraipymus ir iššaukianti didėjantį socialinį nestabilumą tose šalyse.

323. Daugelyje Europos valstybių įsidarbinimas tampa nepatikimas, atsiranda vis daugiau trumpalaikių darbo sutarčių ir laikinų darbų, kuriuose dirbantieji turi mažiau teisių. Didėja fiktyvi savisamda, nelegalus darbas.

324. Dar daug Europos Sąjungoje jaunų žmonių meta mokyklą, įgydami tik žemesnįjį vidurinį išsilavinimą. Šiuolaikinėje Europoje vis dar vyrauja tendencija, kai žemos kvalifikacijos darbininko sūnus meta mokyklą, dirba žemos kvalifikacijos darbą arba tampa bedarbiu, užuot stojęs į universitetą ir įgijęs aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

325. Europos visuomenė tampa vis labiau daugiakultūrinė. Daugelio Europos valstybių ekonomika augo dėl mobilios, iš kitų šalių atvykstančios darbo jėgos. Nacionalinėse diskusijose svarbią vietą užima žmonių įvairovės ir integracijos keliami iššūkiai, įtraukdami naujus klausimus dėl teisingos įdarbinimo, apgyvendinimo, išsilavinimo ir pilietybės politikos.

326. Europos Sąjunga nuo pat pradžių turėjo daug socialinių tikslų, mėgindama pasiekti, kad būtų mokamas vienodas atlyginimas už vienodą darbą. Vieninga ES vidaus rinka sukūrė daug darbo vietų, tokiu būdu prisidėdama prie kylančių pragyvenimo standartų ir užimtumo lygio. Europos Sąjunga nustatė minimalias užimtumo ir socialinės politikos normas, kad piliečiai nepatirtų nuostolių dėl atsiveriančių sienų ir kad būtų išvengta socialinės įtampos:

• priimta daug direktyvų, nustatančių minimalias samdos ir darbo sąlygas darbininkams, darbuotojų apsaugą etatų mažinimo ir darbdavių bankroto atveju, sveikos ir saugios darbo aplinkos reikalavimus, darbo laiką, nepilną darbo dieną ir daugelį kitų reikalavimų, taikomų darbe;
• įstatymų leidyba saugo darbininkų, besiverčiančių privačia praktika žmonių ir jų šeimų socialines teises;
• Europos sveikatos draudimo pažymėjimas dabar leidžia Europos piliečiams pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis visose ES valstybėse narėse;
• Europos piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje;
• ES valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje socialinės integracijos, pensijų, sveikatos ir ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros srityse, kad nacionalinės socialinės apsaugos sistemų reformos atremtų bendrus iššūkius.

327. Socialiniu dialogu pasiekta daug bendrų Europos profesinių sąjungų ir darbdavių susitarimų, Europos socialiniai partneriai padeda nustatyti Europos darbo ir socialinius standartus. Šiuo metu diskutuojama, kas turi būti padaryta Europos lygmeniu, kad būtų atremti nauji ekonominiai, socialiniai ir užimtumo iššūkiai, ir kaip stiprinti socialinį dialogą.

328. ES Lisabonos strategija, priimta 2000 m., nustato strateginį tikslą Europos Sąjungai tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, gebančia užtikrinti subalansuotą ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą. Vis dėlto daugelis valstybių narių dar nėra Lisabonos tikslų įgyvendinimo kelyje.

329. ES struktūriniai ir sanglaudos fondai – finansiniai ekonomikos ir socialiniai projektai labiau atsilikusiuose Europos regionuose – taip pat buvo esminiai, keliant pragyvenimo standartus ir mažinant nelygybę tarp valstybių ES viduje. Tačiau klausimas, kaip efektyviau ir sparčiau diegti struktūrinių ir sanglaudos fondų paramą naujose valstybėse narėse, padedant joms greitai ir efektyviai plėtotis, prisitaikyti prie dabarties iššūkių ir sąlygų, lieka atviras.

330. Europos Sąjunga sudarė švietimo ir lavinimo programas, ypač ERASMUS schemą, kuri daugeliui Europos universitetų studentų suteikė galimybę studijuoti kitų valstybių narių universitetuose. Kitos programos sudarė sąlygas studentų, dėstytojų ir institucijų mainams mokyklinio, universitetinio, suaugusiųjų ir profesinio ugdymo procese. Tačiau studentų mainų poreikis yra kur kas didesnis nei buvo galvojama.

331. Ekonominė ir pinigų sąjunga bei bendra ES valiuta užtikrino euro zonos šalių finansinį stabilumą, sumažino verslo kaštus ir sutaupė vartotojų pinigų. Stabilumo ir augimo paktas užtikrino patikimą viešųjų finansų euro zonoje valdymą, darė įtaką viešiesiems finansams, įskaitant išlaidas. Tai leido sušvelninti ir pasaulinės finansinės sistemos krizės padarinius ES šalims. Šios krizės akivaizdoje kyla diskusijų, ar Europos centrinis bankas neturėtų įgyti daugiau svertų reguliuoti ES bankinio sektoriaus veiklą.

332. ES yra patraukli legaliai ir nelegaliai migracijai, bet trūksta visapusiško požiūrio į migracijos valdymą ES lygmeniu. Trūksta politikos, kuri sukurtų teisingo elgesio su imigrantais normas ir plėtotų partnerystę su kilmės šalimis bendros plėtros labui. Nėra ir teisinių mechanizmų dėl migracijos ES viduje. Šiuo metu atskirose šalyse narėse teikiama pirmenybė kvalifikuotų darbuotojų migracijai iš besivystančių valstybių, įteisinant laikiną jų apsigyvenimą kaip normą ir nesiimant griežtesnių priemonių kovai su nelegalia migracija.

333. Europos Sąjungos biudžetas yra reikšmingas instrumentas socialinei Europai įgyvendinti. Jis skirstomas šalių narių sanglaudai, paramai žemdirbiams, švietimui ir lavinimui bei socialinei politikai. Svarstytina, ar nusistovėjusios biudžeto skirstymo proporcijos leidžia biudžetą efektyviai naudoti teisingiems prioritetams, atsižvelgiant į šių dienų iššūkius.

334. Mes, turėdami naująją Europos Sąjungos socialinės politikos viziją, įžvelgiame būtinybę:

• įgyvendinti daugiametę plėtros ir investavimo strategiją Europos ekonominės politikos pagrindu, nukreipiant nacionalines viešąsias investicijas į koordinuotas prioritetines vaiko priežiūros, tyrimų ir plėtros sritis;
• plėtoti ES darbo teisę, skatinant aukštos kokybės įdarbinimą ir darbo sąlygas bei kovojant su darbuotojų nesaugumu, ypač dirbančiųjų pagal laikinas darbo sutartis;
• stiprinti socialinį dialogą, ypač per ES darbo teisės tobulinimą dėl darbininkų informavimo ir konsultavimo bei Europos darbo tarybų teisių stiprinimą;
• skatinti trišalį Europos socialinį dialogą svarstant atlyginimų, darbo kokybės, mokymosi visą gyvenimą ir kitus klausimus;
• spręsti pramonės reorganizavimo klausimus, sukuriant ES strategiją dėl transnacionalinių korporacijų reorganizavimo kontrolės bei ES ir nacionalinių valstybių pramonės reorganizavimo politikos koordinavimo;
• priimti įstatymus dėl viešų sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų;
• siekti, kad ES lygmeniu būtų įvestas minimalios algos, proporcingos nacionaliniam BVP, dydis;
• nustatyti efektyvesnę socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos politiką išsiplėtusioje Europos Sąjungoje;
• kelti klausimą apie privataus kapitalo fondų veiklos reglamentavimą, kad užtikrintume skaidrumą, atvirumą, darbininkų informavimą ir konsultavimą bei apgintume socialines teises;
• užbaigti ES bendros energetikos rinkos sukūrimą;
• suteikti naują mokymosi visą gyvenimą teisę visiems, atitinkamai didinant ES skiriamas lėšas šioje srityje;
• visapusiškai peržiūrėti ES biudžetą, atkreipiant dėmesį į ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės plėtros prioritetus;
• išnagrinėti galimybę įvesti bendrą ES leidimų gyventi ES šalyse ekonominiams emigrantams procedūrą, derinant su nacionaliniais lygmenimis nustatytų leidimų gyventi politikos koordinavimu;
• plėtoti efektyvią ir visapusišką ES politiką kovai su nelegalia migracija;
• nustatyti ES kokybiškų darbo vietų kūrimo tikslą kaip globalaus užimtumo politikos tikslą.

335. Ši naujoji socialinės GEROVĖS VISIEMS vizija mus įkvepia darbams ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos mastu. Ji išlieka labai aktuali ir pasaulinės finansų krizės akivaizdoje. Mes, socialdemokratai, norime įkvėpti visas pažangias Lietuvos jėgas suvienyti savo pastangas, kad ši vizija būtų įgyvendinta.

 

 

 

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti



2017  LSDP Kauno miesto skyriaus Kalniečių grupė