X. MES EUROPOS SĄJUNGOJE IR PASAULIO TAUTŲ BENDRIJOJE

245. Po 2004 m. plėtros Europos Sąjunga iš naujo apmąstė vertybes, tikslus, kompetencijas, sprendimų priėmimo tvarką, valstybių narių ir Europos Sąjungos santykius, institucinę sąrangą ir politiką. Mes aktyviai dalyvavome rengiant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, o nepavykus ratifikuoti, prisidėjome rengiant jos pagrindu Lisabonos sutartį. Pagal šią sutartį Europos Sąjunga apibūdinama kaip valstybių narių ir piliečių sąjunga, grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarba žmogaus teisėms. Sąjungos tikslas – skatinti taiką, puoselėti jos vertybes ir tautų gerovę. Sąjunga siekia Europos, kurioje plėtra būtų tvari, pagrįsta subalansuotu ekonomikos augimu, aukšto konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, kurioje skatinamas mokslas ir technikos pažanga, išlaikoma aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybė.

246. Lietuvai reikalinga stipri, solidari Europos Sąjunga, kalbanti vienu balsu Europos užsienio ir saugumo bei saugumo ir gynybos srityse. Mes pasisakome prieš „dviejų greičių“, stipresnių valstybių branduolio ir skurdesnės periferijos Europos Sąjungą. Mes pasisakome už bendrijų metodo stiprinimą bei jo ir tarpvyriausybinio metodo pusiausvyrą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus, taip pat už stipresnius Europos Komisiją ir Europos Parlamentą, nacionalinių parlamentų vaidmens didinimą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus, skaidrų tarpvyriausybinio metodo taikymą, ypač priimant įstatymų galią turinčius teisės aktus. Mes už aktyvų Europos piliečių dalyvavimą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus. Europos Sąjunga reikalauja nuolatinių pastangų, kad stiprėtų demokratija.

247. Europos Sąjungos projektas – tai visų Europos piliečių projektas. Tai solidari, socialiai orientuota Europos Sąjunga su lygiomis visų jos valstybių narių ir piliečių teisėmis, grindžiamomis bendromis vertybėmis. Ji yra atvira visoms Europos valstybėms, kurios gerbia jos vertybes. Europos Sąjunga – ne uždaras projektas. Durys į Europos Sąjungą turi būti atviros ir mes aktyviai dalyvausime, svarstant naujų narių priėmimą ir padedant joms nelengvame integracijos į ES kelyje.

248. Lisabonos sutarties projektas baigia savo ratifikacijos kelią Europos Sąjungos valstybėse narėse. Lietuva jau apsisprendė ratifikuodama šią sutartį. Pasakę tvirtą „taip“, mes laukiame, kada ji įsigalios visoje Europos Sąjungoje.

249. Europos Sąjungos įvairovė didėja tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų. Pirma, Europos valstybės tampa vis skirtingesnės dėl imigracijos ir žmonių judėjimo iš vienos valstybės narės į kitą. Antra, įvairovė ES viduje augo ypač per paskutiniuosius trejus metus, nes Sąjunga išsiplėtė nuo 15 iki 27 narių 2007 m. Dėl šių dviejų priežasčių kyla klausimas, ar ES turėtų labiau prisitaikyti, kad atspindėtų tokią įvairovę.

250. Europos, kartu ir Lietuvos, piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti visoje Europos Sąjungoje; teisę balsuoti ir kandidatuoti į Europos Parlamentą ir į savivaldybes; teisę į diplomatinę ir konsulinę apsaugą; teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui ir skundą Europos ombudsmenui; teisę kreiptis į ES institucijas ir gauti atsakymą oficialiąja savo valstybės narės kalba. ES Pagrindinių teisių chartija nustato visą spektrą piliečių teisių, tačiau kol kas teisiškai neįpareigoja valstybių narių ją tiesiogiai vykdyti.

251. Lisabonos sutartis nustatys demokratinės lygybės, atstovaujamosios demokratijos ir dalyvaujamosios demokratijos principus; atsižvelgs į žmonių nacionalinį tapatumą; pirmą kartą įteisins piliečių iniciatyvos teisę, suteikdama teisę pateikti Europos Komisijai pasiūlymą dėl teisės akto, paremtą mažiausiai vienu milijonu piliečių parašų, pripažindama mažumų teises Europos vertybe, paversdama ES Pagrindinių teisių chartiją teisiškai privalomu dokumentu. Taigi yra numatyti įvairūs būdai, kaip ES gali tapti demokratiškesnė ir artimesnė piliečiams ateityje, jei tik atsiras politinės paramos šiems pokyčiams.

252. Lisabonos sutartyje numatytos didelės permainos pertvarkant Europos Komisiją ir kitas institucijas. Europos Vadovų Taryba privalės atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus siūlydama Komisijos pirmininko kandidatūrą, o Europos Parlamentas Komisijos pirmininką rinks Europos Parlamentą sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurinks reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba turės pasiūlyti naują kandidatą. Europos Parlamentas taip pat turės teisę paleisti Komisiją, priėmus siūlymą pareikšti nepasitikėjimą ja, tačiau negalės pareikšti nepasitikėjimo Komisijos pirmininkui ar Komisijos nariams atskirai.

253. Europos Parlamentas yra vienintelis pasaulyje tiesiogiai renkamas tarptautinis parlamentas ir Europos demokratijos ramstis. Europos Parlamentas atsakingas už bendrą sprendimų priėmimą kartu su Taryba dėl teisės aktų (bet ne visose politikos srityse), demokratinės kitų ES institucijų kontrolės vykdymą ir dalijasi galiomis su Taryba dėl ES biudžeto. Jo galios taip pat bus sustiprintos.

254. Jau neabejojama, kad nacionaliniai parlamentai turėtų būti labiau įtraukti į Europos politikos formavimo procesą. Viena pagrindinių Lisabonos sutarties naujovių yra siūlymas įtvirtinti nacionalinių parlamentų teisę užtikrinti, kad Europos Komisija tinkamai laikytųsi subsidiarumo principo, t. y. nesiimtų iniciatyvos, kuri nėra jos kompetencija.

255. Europos Sąjungos Taryba, sudaryta iš nacionalinių vyriausybių, šiuo metu yra bene įtakingiausia Europos Sąjungos institucija. Lisabonos sutartyje siūloma įsteigti Europos Sąjungos Tarybos pirmininko, kurį išsirenka Europos Vadovų Taryba balsų dauguma, postą. Pirmininkas, be kita ko, turėtų pirmininkauti Europos Vadovų Tarybai, vadovauti jos darbui. Kita naujovė – Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai posto įkūrimas, kad padarytų ES išorinius veiksmus efektyvesnius ir nuoseklesnius ir kad išreikštų stipresnę, vieningą ES nuomonę pasauliniu lygiu. Šių svarbių demokratinių naujovių įtvirtinimas dabar priklauso nuo Lisabonos sutarties ratifikavimo.

256. Politiniai debatai tarp socialdemokratų ir kitų pažangių europiečių koncentruojasi ties keliomis idėjomis, kaip pagerinti Europos demokratiją, geriau atspindėti Europos įvairovę ir kovoti su diskriminacija:

• Lisabonos sutarties naujovių, susijusių su demokratija ir įvairove, įvedimas;
• Europos politinės partijos turi siūlyti savo kandidatus į Europos Komisijos pirmininko pareigas ir suteikti Europos Parlamentui teisę rinkti Europos Komisijos pirmininką;
• suteikti Europos Parlamentui teisę atstatydinti Europos Komisijos narius individualiai;
• įvesti vieningą rinkiminę sistemą Europos Parlamento rinkimams.

TAIKA – SVARBIAUSIAS MŪSŲ TIKSLAS

257. Taika – tai ne tik laikotarpis, kai tyli pabūklai. Taika – kai žmonės bei tautos gali gyvuoti bei augti be prievartos, okupacijos ar kitokios grėsmės savam saugumui. Svarbi taikos garantija yra tautų bendradarbiavimas ekonomikos, ekologijos, kultūros, žmogaus teisių apsaugos bei kitose srityse. Mes pasisakome už platų piliečių ir organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą ir visokeriopai jį remiame.

258. Taikos ir tautų draugystės siekiai žmogui turi būti diegiami nuo pat vaikystės. Dėl to mes remiame visų ir visas pastangas, nukreiptas į jaunosios kartos auklėjimą tik taikos ir pagarbos kitoms tautoms dvasia.

259. Taikų gyvenimą galime susikurti tik mes patys ir tik su sąlyga, jeigu visi to sieksime. Dėl to mes pasisakome už taikius visų tarptautinių ginčų bei konfliktų sprendimo būdus, už tai, kad nacionaliniai atskirų tautų interesai būtų ribojami žmogiškosios moralės bei tarptautinės teisės reikalavimų. Kategoriškai atmetame bet kokį diktatą bei prievartą tautų bendradarbiavimo procese.

260. Didelį pavojų taikai kelia karinių biurokratinių ir karinių pramoninių kompleksų bei jiems atstovaujančių sluoksnių egoistiniai tikslai ir interesai. Dėl to mes remiame priemones, ribojančias šių sluoksnių galią bei skatinančias karinės pramonės reorganizavimą civilinės paskirties reikmenų gamybai.

261. Žmonija XX amžiuje išgyveno du žiaurius pasaulinius karus, nusinešusius per šimtą milijonų gyvybių. Tiek Pirmojo, tiek Antrojo karo metu buvo susiformavę blokai (Antantės, Atlanto sąjungininkų), kovoję prieš kaizerinę ar nacistinę Vokietiją ir jos sąjungininkes. Po Antrojo pasaulinio karo žmonija įžengė į naują konfrontacijos etapą tarp stalininės ir vėlesnės TSRS bei JAV ir Vakarų Europos šalių, sujungusių savo pajėgas NATO. Šis ilgas „šaltojo karo“ laikotarpis, lydėtas beprecedenčio branduolinio ginklavimosi varžybų ir galimos branduolinės katastrofos, baigėsi TSRS subyrėjimu, „šaltojo karo“ pabaiga, NATO ir Europos Sąjungos plėtra. Buvusioje TSRS erdvėje Rusija liko vienintelė branduolinį ginklą turinti valstybė, veikianti branduolinės ginkluotės tolimesnę raidą šioje erdvėje. NATO bloke branduolinėmis valstybėmis išlieka JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Branduolinę ginkluotę šiandien turi Kinija, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja. Tačiau dabartiniu metu tikimybė kitoms šalims įsigyti branduolinį ginklą išlieka, nors pagrindinės valstybės ir yra pasirašiusios branduolinio ginklo neplatinimo konvencijas.

262. Tvari taika reikalauja naujos pasaulinės tvarkos, branduolinio ginklo neplatinimo ir visiško jo atsisakymo. Europos ir pasaulio socialdemokratai, socialistai, leiboristai ir kitos pažangios jėgos ne vieną kartą kėlė naujos tvarios taikos perspektyvą po sėkmingos šaltojo karo pabaigos. Prabilta ir apie naująjį atlantizmą – apie galimybę glaudžiai bendradarbiauti Europos Sąjungai, JAV ir Rusijai. Mes įsitikinę, kad ši naujojo atlantizmo, bendradarbiaujant JAV, Europos Sąjungai ir Rusijai, kryptis tikrai gali ir turi būti ateityje stiprinama, nors ir susiduriama kasdienybėje dar su sunkiais prieštaravimais ir kliūtimis. Bet tvari taika reikalauja tokios perspektyvos.

263. Tvari taika reikalauja ir Jungtinių Tautų, jų Saugumo Tarybos reformų, būtina stiprinti ir regionines tvarios taikos plėtros organizacijas, skatinti visas šalis ieškoti būdų, kaip spręsti Artimųjų Rytų, Afrikos, kitų regionų įsisenėjusius ar įšaldytus konfliktus, užbaigti vis dar besitęsiančius karus.

EUROPOS SĄJUNGA PASAULYJE

264. Pati viena Lietuva negali būti įtakinga pasaulio bendruomenės narė. Bet įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą, atsivėrė kur kas didesnės galimybės kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis daryti įtaką pasaulinei pažangai.

265. Pasaulis per paskutiniuosius dvidešimt metų negrįžtamai pasikeitė. Globalizacijos, kaip tokios, pobūdis ir naujų globalinių galių iškilimas reiškia, kad jokia individuali Europos valstybė nebėra pajėgi viena realiai daryti įtaką pasaulio reikalams. Ekonominės, socialinės, aplinkosaugos bei saugumo problemos, įskaitant terorizmą, privertė Europos valstybes nares suvokti, kad būtina sujungti jėgas tam, kad būtų išspręstos problemos, kurios jau peržengia valstybių sienas.

266. Didelis Europos Sąjungos gyventojų tankumas, priklausomybė nuo užsienio valstybių infrastruktūros, ekonominiai ir prekybos santykiai, energijos atsargos, taip pat geografinis artumas su politiškai nestabiliais regionais ir valstybėmis kelia Europos Sąjungos valstybėms narėms daugiau saugumo pavojų nei bet kada anksčiau.

267. Demokratija ir žmogaus teisės visame pasaulyje ir toliau susiduria su sunkumais dėl to, kad nėra vykdomos net pagrindinės politinės, pilietinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės ir žmogaus teisės, įtvirtintos Jungtinių Tautų konvencijose. Europos Sąjunga, kaip demokratijos ir žmogaus teisių puoselėtoja pasaulyje, kaip prieglobsčio pabėgėliams teikėja, turi fundamentalių įsipareigojimų, kuriuos privalo įvykdyti.

268. Europos Sąjunga yra sėkmingiausias politinės integracijos pavyzdys istorijoje ir vis dėlto globaliu lygmeniu nesugebėjo išplėtoti daugiašalės sistemos, gebančios spręsti pasaulinius iššūkius. Efektyvi daugiašalė sistema yra kaip niekada svarbi, atsižvelgiant į esamų pasaulinių grėsmių spektrą – masinio naikinimo ginklų didėjimą ir platinimą, klimato kaitą, skurdą ir pasaulinę pandemiją bei naujų pasaulio galių iškilimą.

269. Pasaulinė nelygybė didėja. Milijardai žmonių gyvena iš 2 JAV dolerių per dieną. Kasdien miršta 30 000 vaikų iki penkerių metų, šimtai milijonų žmonių pasaulyje yra bedarbiai. Keliolika milijonų žmonių dar dirba prievartinį darbą. Dėl to ir toliau sparčiai augs žmonių, išvykstančių į Europą, skaičius. Jungtinių Tautų tūkstantmečio tikslai toli gražu nėra pasiekti, o egzistuojantys instrumentai yra neveiksmingi arba neteisingai naudojami. Pasaulinės prekybos derybos yra sustojusios. Tarptautinė prekyba turi tarnauti darniai plėtrai besivystančiose valstybėse.

270. Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos tikslai:

• saugoti Sąjungos valstybių narių bendras vertybes, pagrindinius interesus, nepriklausomybę ir vientisumą;
• stiprinti Sąjungos ir jos narių saugumą;
• saugoti taiką ir stiprinti tarptautinį saugumą;
• skatinti tarptautinį bendradarbiavimą;
• plėtoti ir tvirtinti demokratiją bei teisės viršenybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

271. Europos Sąjungos sutartyje nurodomi keli būdai, kaip pasiekti šių tikslų:

• apibrėžti bendros užsienio ir saugumo politikos principus ir rekomendacijas;
• apsispręsti dėl bendrų strategijų, kuriose įtvirtintos bendradarbiavimo su atskiromis valstybėmis rekomendacijos. Kiekviena strategija tiksliai nusako savo tikslus, trukmę ir išteklius, kurių prireiks iš Europos Sąjungos ir valstybių narių. Šiuo metu yra bendros strategijos dėl Rusijos, Ukrainos, Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų taikos proceso;
• imtis bendrų veiksmų ir užimti bendrą poziciją. Tai įpareigoja valstybes nares laikytis tam tikros krypties ir konkretaus veiksmų plano.

272. Nuo Bendros užsienio ir saugumo politikos įvedimo Europos Sąjunga kritikuojama dėl to, kad neįgyvendina jos tikslų. Lisabonos sutartis padidintų Europos Sąjungos efektyvumą ir matomumą užsienio politikoje. Ši sutartis turėtų sustiprinti pažangų bendros saugumo politikos formavimą ir leisti ES prisijungti prie tarptautinių sutarčių ir konvencijų.

273. Europos Sąjunga įtraukė humanitarinius ir gelbėjimo, taikos palaikymo bei krizių valdymo uždavinius į Europos saugumo ir gynybos politiką, kurios tikslas – sustiprinti ES gebėjimą veikti tarptautinėje konfliktų prevencijos ir krizių valdymo procese už Europos ribų. ES nusistatė tikslą tapti pajėgiai dislokuoti 60 000 žmonių pajėgas per 60 dienų ir išlaikyti jas vietoje bent vienerius metus humanitariniais ir gelbėjimo, taikos palaikymo ir krizių valdymo tikslais. Bet kuri būsima ES užsienio politikos ir tarptautinių santykių vizija turės atsižvelgti į kiekvienos ES valstybės narės skirtingą statusą (ar ta valstybė yra neutrali, NATO narė ir pan.) ir jos įsipareigojimus santykiuose su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, NATO.

274. Šiandien ES neturi bendro balso tarptautinėse organizacijose, išskyrus Pasaulinę prekybos organizaciją, nes valstybės narės išsaugojo savo individualias vietas visur, kur tik joms yra atstovaujama (Tarptautiniame valiutos fonde, Jungtinėse Tautose, kt.). Tai reiškia, kad didžiosios pasaulinės valstybės, pvz., JAV, turi daug daugiau svorio tarptautiniuose santykiuose nei individualios Europos valstybės.

275. ES yra svarbi pasaulio veikėja tarptautinėje plėtroje, ypač prekyboje. ES ir jos valstybės narės yra didžiausios tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo paramos teikėjos. Esminis ir visus liečiantis ES plėtros bendradarbiavimo tikslas – skurdo panaikinimas per darnią plėtrą, įskaitant Jungtinių Tautų tūkstantmečio plėtros tikslų pasiekimą. Europos plėtros politika kritikuojama dėl nenuoseklumo, nes valstybės narės netinkamai koordinuoja savo nacionalines plėtros politikas, dažnai teigiama, kad ES plėtros politika būtų stipresnė, jei būtų geriau suderinta su kitomis ES politikos sritimis, ypač prekybos, žemės ūkio, konfliktų prevencijos, žmogaus teisių ir aplinkosaugos.

276. Vienintelė tarptautinė institucija, kurioje Europos Sąjungai atstovaujama vieningai, yra Pasaulinė prekybos organizacija, nes Sąjunga turi galią derėtis dėl prekybos susitarimų Europos Sąjungos valstybių narių vardu. ES taip pat pati veda derybas dėl dvišalių prekybos susitarimų su valstybėmis ar regioninėmis valstybių grupėmis. Kaip didžiausia bendra rinka pasaulyje, ES yra svarbiausia daugumos besivystančių valstybių prekybos partnerė ir daro didelę įtaką pasaulio prekybai.

277. Kitas svarbus Europos išorinių santykių aspektas – santykių su kaimynėmis plėtojimas. ES derasi dėl stojimo į ją su Kroatija, buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublika ir Turkija. Per Europos kaimynystės politiką ES siekia išvengti naujų skiriamųjų linijų tarp išsiplėtusios ES ir jos kaimynių rytuose ir Viduržemio jūros pietinėje bei rytinėje pakrantėje. Ši politika siūlo kaimyninėms valstybėms privilegijuotus santykius, grįstus abipusiu įsipareigojimu bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją ir žmogaus teises, teisės viršenybę, gero valdymo, rinkos ekonomikos ir darnios plėtros principus; kad judėtų gilesnio ekonominio ir politinio, kultūrinio ir saugumo bendradarbiavimo link. Europos kaimynystės politika taikoma ES artimiausioms kaimynėms: Alžyrui, Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Egiptui, Gruzijai, Izraeliui, Jordanui, Libanui, Libijai, Moldavijai, Marokui, Palestinos savivaldai, Sirijai, Tunisui ir Ukrainai. Nors Rusija taip pat yra ES kaimynė, santykiai su ja plėtojami per Strateginę partnerystę.

278. Mes manome, kad Europos Sąjunga neišnaudoja viso savo potencialo įtakai pasaulio iššūkiams ir jo valdymui daryti. Tuo tikslu:

• ES biudžete 2007–2013 m. turėtų būti skiriama daugiau lėšų vargingoms ir mažesnių pajamų valstybėms, ES plėtros programos turėtų būti kreipiamos teisingos plėtros link;
• ES turėtų geriau dirbti, kad darytų įtaką JT, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulinės prekybos organizacijos plėtros politikai, remtų geresnį besivystančių valstybių dalyvavimą ir didesnį skaidrumą priimant sprendimus;
• turėtų būti didesnis parlamentų, įskaitant nacionalinius parlamentus, Europos Parlamentą ir kitas parlamentines asamblėjas, dalyvavimas politikos formavimo procese, kad padidėtų jų atsakomybė;
• demokratinis valdymas yra JT tūkstantmečio tikslų siekimo įrankis; taigi turime kovoti, kad būtų užtikrinta, jog visos ES plėtros bendradarbiavimo politikos ir programos apims vietines valdžios institucijas besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio valstybėse;
• siekti ES plėtros politikos visiems bendrai ir priimti didesnę paramą iš plataus Europos pilietinės visuomenės partnerių spektro – dirbti su nevyriausybinėmis plėtros organizacijomis, moterų ir jaunimo grupėmis, profesinėmis sąjungomis, verslo asociacijomis ir akademine visuomene;
• ES turi vaidinti aktyvų vaidmenį JT reformoje. JT Saugumo taryba turėtų geriau reprezentuoti šiandienos tarptautinius santykius ir integruoti naujus nuolatinius narius. Turi būti įkurta Žmogaus vystymo taryba, įpareigota užtikrinti, kad būtų pasiekti tūkstantmečio plėtros tikslai, ir nustatanti struktūrinius ryšius tarp Pasaulinės prekybos organizacijos ir JT, Tarptautinės darbo organizacijos, JT plėtros programos, UNESCO, Pasaulio sveikatos organizacijos, JT aplinkosaugos programos ir Daugiašalio aplinkosaugos susitarimo sekretoriato;
• įgyvendinti kokybiškų darbo vietų kūrimo ir visiško užimtumo tikslą kaip pasaulinį ES tikslą visose jos tarptautinės veiklos kryptyse;
• turi būti rasti nauji plėtros finansavimo būdai;
• panaikinti užsienio skolą vargingiausioms valstybėms. ES privalo remti greitesnio skolos mažinimo valstybėms, įsipareigojusioms mažinti skurdą, atvejus, kaip ir susieti skolos mažinimą glaudžiau su tarptautinio skurdo mažinimo tikslais;
• turi būti remiami ir skatinami mokymų mainai tarp visų Europos valstybių karo akademijų, taip pat žmogiškųjų ryšių praktinis palaikymas (bendros pratybos, operacijos ir t. t.);
• turi būti gerinami ES civilių ir kariškių krizių valdymo ir konfliktų prevencijos gebėjimai;
• ES dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose turi būti labiau siekiama pagarbos žmogaus teisėms;
• ES turi imtis nuolatinio vaidmens, toliau plėtojant ir gerinant tarptautinę teisinę tvarką, imantis aktyvių veiksmų tarptautinių teisinių instrumentų kūrimo procese, užtikrinant tarptautinę atsakomybę ir remiant tarptautinių teismų ir tribunolų vaidmenį.

MES IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIAI

279. Mes gyvename intensyvios globalizacijos iššūkių amžiuje. Ekonomikos, komercijos ir kapitalo judėjimų globalios galimybės, moksliniai laimėjimai sveikatos priežiūros ir žemės ūkio srityse teikia daug naujų perspektyvų. Informacijos, finansų ir prekybos, darbo rinkos globalizacija spartina kompanijų rinkų, pramoninių sandorių ir investicijų augimą, lemia struktūrinius regionų pokyčius. Tačiau daugelyje tautų bei įvairiuose pasaulio regionuose auga ir nelygybė, didėja skurdas, nyksta nacionalinės vertybės, ryškėja kultūrų vienodėjimas, stiprėja gamtinės aplinkos erozija, sparčiai nyksta įvairios gyvūnų rūšys.

280. Mes matome ir globalizacijos teikiamą naudą, ir jos keliamas naujas grėsmes: plintantį vartotojišką kosmopolitizmą, „protų nutekėjimą“, valstybės savarankiškumo mažėjimą, transnacionalinių finansų ir pramonės korporacijų diktatą mūsų ekonomikai, didėjantį atsilikimą mokslo ir technologijų srityje. Tai nemažas pavojus ir Lietuvai.

281. Dėl to mes pasisakome už veiksmingos, subalansuotos bei skatinančios augimą ir užimtumą politikos taikymą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, už investicijas į mūsų žmonių švietimą ir kultūrinio identiteto stiprinimą, kaip veiksmingą atsaką neigiamiems globalizacijos iššūkiams.

282. Lietuva kartu su Europos Sąjungos valstybėmis turi ieškoti sprendimų kelių. Socialdemokratams yra visiškai aišku, kad šiandien mes galime veikti lokaliai, tik mąstydami globaliai. Tautinei valstybei sustiprėti įmanoma tik tada, kai ji stiprėja ir tarptautiniu mastu. Lietuva, kaip valstybė, yra veikiama globalių veiksnių. Nelygiavertė tarptautinė prekyba, globali nereguliuojama elektroninė finansinių operacijų rinka, valstybių sienų nepaisanti tarša, infekcinės pandemijos, darbo jėgos migracija, globalių procesų veikiamos maisto ir žaliavų bei energetinių išteklių kainos, tarptautinio terorizmo grėsmės negali būti išspręstos vien Lietuvos pastangomis. Tam reikia koordinuoto atsako tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos, tiek pasauliniu mastu.

283. Šiandien pasaulis yra apimtas globalios finansinio kapitalizmo krizės, nereguliuojamas liberalus finansinis kapitalizmas sukėlė milžinišką finansinių kreditinių rinkų griūtį, pasaulio ekonomikos smukimą, nedarbo ir socialinės nelygybės augimą. Akivaizdu, kad į globalią krizę gali būti tik vienas atsakas – visų valstybių globalūs veiksmai. Bet skirtingos ideologijos mato skirtingus kelius globaliai krizei įveikti.

284. JAV ir Europos Sąjunga imasi ekonomikos gaivinimo ir finansinio stabilizavimo planų, viešųjų ir privačių investicijų fondų bei bankinio sektoriaus reguliavimo iniciatyvų, skaidrumo ir atskaitomybės didinimo, kitų finansinio sektoriaus veiklos griežtesnio reglamentavimo taisyklių nustatymo, didina paramą gyvenamųjų namų statybai, smulkiam ir vidutiniam verslui.

285. Nors visuotinai pripažįstama, kad būtina sustiprinti valstybinio kapitalizmo reguliavimo mechanizmus, bet dešiniosios konservatorių ar liberalų vyriausybės pateikia savo šalių ekonomikos ir finansų sektoriaus gaivinimo planus be aiškios socialinės ir užimtumo bei naujų darbo vietų kūrimo strategijos.

286. Europos socialistų partija paskelbė Europos ekonomikos atgaivinimo ir pažangos planą, siūlantį koordinuotas ir skubias priemones recesijai įveikti, sujungiant jas su naujų darbo vietų „žaliojoje“ ekonomikoje steigimu, investicijomis į naujas technologijas ir inovacijas Europos mastu, skubiomis priemonėmis esamoms darbo vietoms apsaugoti, mokestinių paskatų pritaikymu smulkiam ir vidutiniam verslui, skubiomis priemonėmis finansų rinkai bankų sektoriui reguliuoti bei atgaivinti ir būtinybe Europos Sąjungos veiksmus derinti su JAV atsaku į krizę ir skubia Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko veiklos reforma. Socialinė krizės padarinių įveikimo dimensija turi lydėti tiek fiskalinius , tiek biudžetinius ekonominės recesijos įveikimo stimulus.

Mes klimato kaitos iššūkių akivaizdoje

287. Šiuo metu Lietuvai ir Europai keliamas iššūkis – darnios plėtros siekis: plėtros, kuri patenkina šiandienius poreikius, nekeldama pavojaus ateities kartų gebėjimui tenkinti savuosius.

288. Vis daugiau žmonių mano, kad kova su klimato kaita – labiausiai neatidėliotina mūsų laikų problema. Žmonijos indėlis į globalinį atšilimą dabar jau yra plačiai pripažįstamas. Įvairių tarptautinių ir tarpvyriausybinių specialistų grupių ataskaitos ir pranešimai apie klimato kaitą rodo, kad mes susiduriame su paprastu pasirinkimu: arba skubiai sumažiname dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išskyrimą į aplinką, arba sulauksime nepanaikinamų globalinio atšilimo padarinių. Šiose ataskaitose aiškiai konstatuojama:

• jeigu nesiimsime veiksmų, bendri klimato kaitos kaštai ir rizika sudarys mažiausiai 5 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto kiekvienais metais;
• jeigu atsižvelgsime į platesnį pavojaus ir poveikio spektrą, žalos įvertinimas gali padidėti iki 20 proc. bendrojo vidaus produkto ar daugiau;
• mūsų dabartiniai ir ateinančių dešimtmečių veiksmai gali sukelti ekonominės ir socialinės veiklos žlugimo pavojų, panašų į sukeliamą didžiųjų karų ir pirmosios XX a. pusės ekonominės depresijos.

289. Pasaulinė priklausomybė nuo iškastinių degalų kelia grėsmę ne tik klimatui: didėjantis energijos rinkų kintamumas ir didelės kainos veda prie ekonominio nestabilumo. Galiausiai vis didėjantis ribotų anglies, naftos ir dujų išteklių poreikis gali sukelti tarptautinius konfliktus.

290. Jeigu nesumažinsime savo priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių, pasaulio ekonomika gali patirti sunkiausią krizę šiuolaikinėje istorijoje. Šiandien nieko nedarymo kaina yra daug didesnė nei efektyvi klimato apsauga. Galiausiai ateityje neturėtų būti jokio konflikto tarp prieinamų energijos kainų ir pažangios klimato politikos.

291. Klimato pokyčių padariniai bus ne tik ekonominiai, bet ir bus matuojami žmonių gyvybėmis, sunkiai valdoma naujos migracijos banga ir galimais naujais konfliktais. Nuolatinis iškastinių energetinių išteklių kainų augimas labiausiai paveiks vargingiausiai gyvenančius žmones, palikdamas daugelį jų energijos skurde. Pasaulio mastu sausros, badas ir energijos skurdas Afrikoje, Pietryčių Azijoje ir ypač Viduriniuosiuose Rytuose gali sukelti didelius migrantų srautus į Europą.

292. Privalome veikti dabar, kad pertvarkytume energijos gamybą ir vartojimą taip, kad sumažintume anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą. Jeigu iki 2020 m. nebus reikšmingai sumažintas šių dujų išskyrimas, sulauksime drastiškų padarinių.

293. Nauji, alternatyvūs energijos šaltiniai yra būtini. Jeigu norime įvykdyti ambicingus ir būtinus uždavinius, kad pasiektume darnios plėtros ir sumažintume globalinio atšilimo padarinius, reikia didelių pokyčių transporto, gyvenamųjų namų statybos, logistikos, vartojimo ir industrinės gamybos srityse. Turi būti plėtojamos naujos, kooperacinės tarptautinių susitarimų formos ir tyrinėjamos naujos vystymosi strategijos trečiojo pasaulio šalims. Smulkių patobulinimų daugiau nebeužtenka.

294. Darni plėtra tapo fundamentaliu ES tikslu, kai ji buvo įtraukta į Amsterdamo sutartį kaip visiems rūpimas ES politikos siekis. Kovoje su klimato kaita Europos valstybių ir vyriausybių vadovai prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus pagal Kioto protokolą.

295. ES darnios plėtros strategijoje nustatyti tikslai, uždaviniai ir kokretūs veiksmai dėmesį telkia ties septyniais prioritetiniais iššūkiais: klimato kaita ir švari energija; darnus transportas; darnus vartojimas ir gamyba; grėsmės visuomenės sveikatai; geresnis gamtos išteklių valdymas; socialinė integracija, demografija ir migracija; kova su globaliniu skurdu. Ši strategija apima privalomus uždavinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo mažinimui, atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir Europos energijos efektyvumo veiksmų planui.

296. Vis dėlto nors ES yra vieninga dėl savo įsipareigojimų plėtoti darnią, mažai anglies dvideginio išskiriančią ekonomiką, šių ambicingų tikslų įgyvendinimas bus sudėtingas, jeigu teisinga politika nebus formuojama tarptautiniu lygmeniu, ypač jei prie šių tikslų įgyvendinimo aktyviai neprisidės tokios šalys, kaip JAV ir Kinija.

297. Mūsų pagrindiniai pasiūlymai yra tokie:

Alternatyvi, nepriklausoma ir saugi energija Europai

• Europos energijos strategija turi išspręsti klimato kaitos ir energijos politikos problemas integruotu būdu.
• Naujoji strategija turėtų būti grindžiama darnos principu.
• Pagrindiniai elementai yra atsinaujinanti energija ir energijos efektyvumas.
• Atsinaujinančios energijos ir efektyvesnio energijos panaudojimo pasiūlymai teikia Europai didžiulių ekonominių galimybių.
• Darnos principas reiškia daugiau nei vien energijos vartojimo modelio keitimą: jis susijęs su gamyba, vartojimu, transportu, gyvenamųjų namų statyba, miesto planavimu ir kitomis urbanistinės veiklos sritimis.

Protingas ir aplinkai nekenkiantis ekonominis augimas

• Protingas augimas reikalauja darnaus plėtojimosi ir klimato kaitos problemų sprendimų derinimo.
• „Žaliosios“ ekonomikos skatinimas palengvina būtiną perėjimą prie mažai anglies dvideginio išskiriančios pramoninės gamybos.
• Europa privalo orientuoti tyrimus į pagrindines technologines sritis aplinkai, nekenkenčiai pramoninei gamybai įgyvendinti.
• Europai reikalingas teisingas privačių ir viešų investicijų, piliečių apsisprendimo ir vyriausybių politinės valios derinys, kad būtų pereita prie mažai anglies dvideginio išskiriančios gamybos būdų.

Veikimas visais lygmenimis

• Vartotojų pasirinkimas ir interesai yra didžiulis, visiškai nepanaudotas šaltinis kovoje su klimato kaita.
• Piliečių individualus energijos pasirinkimas gali būti veikiamas jų vietinės bendruomenės ir tos valstybės, kurioje jie gyvena, „energijos kultūros“.
• Labai svarbios yra viešosios politikos kryptys, ypač regioniniu ir vietiniu lygmenimis, skatinančios energijos efektyvų naudojimą ir jos taupymą.
• Europos Sąjungos šalių narių vyriausybės ir parlamentai turi akcentuoti visų visuomenės narių kolektyvinę atsakomybę už aplinkos apsaugą, kovojant su klimato pokyčiais.

Pasaulinis atsakas į pasaulinį iššūkį

• Klimato neigiamus pokyčius mažinanti energijos vartojimo strategija turi tapti pagrindiniu Europos užsienio, saugumo ir plėtros politikos elementu.
• Saugus aprūpinimas energija privalo būti neatskiriama ES bendros užsienio ir saugumo, plėtros ir prekybos politikos dalimi.
• Europos socialistai ir socialdemokratai reikalauja bendro atsako į šį pasaulinį iššūkį. JAV, taip pat didžiosios besivystančios valstybės turi būti įtrauktos į Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos įgyvendinimą.
• Investicinė parama alternatyviems energijos šaltiniams turi būti lydima ir bendradarbiavimo su besivystančiomis valstybėmis, priklausomomis nuo energijos importo.

MŪSŲ TIKSLAI NATO

298. Sugriuvus TSRS ir iširus Varšuvos blokui, nugriuvus Berlyno sienai ir pasibaigus šaltojo karo epochai, po 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties (NATO) plėtrai ir Europos vienijimuisi, susidarė naujos sąlygos kurti taikesnį ir labiau besivienijantį pasaulį. Sėkminga NATO ir Europos Sąjungos plėtra suteikė vilčių pasauliui būti be naujų skiriamųjų linijų, karų ir susipriešinimo. Tačiau 2002 m. rugsėjo 11 d. įvykiai Niujorke ir Vašingtone pademonstravo, kad reakcingi religiniai ir kitokie fundamentalistai, taikantys teroristinius metodus, gali pasaulį laikyti nežinioje ir be stabilesnio plėtojimosi perspektyvų. Atsakas į tai – kolektyvinės gynybos sistemos ir solidarios visų demokratinių šalių pastangos kovoti su teroristinėmis organizacijomis.

299. NATO mes matome kaip pasaulinės kolektyvinės gynybos sistemos dalį, galinčią imtis krizių prevencijos, taikos palaikymo misijų, taip pat kolektyviai gintis galimų išpuolių atvejais. Neabejojame, kad NATO, įstojant į ją vis naujoms demokratijoms, keisis. Šios organizacijos paskirtis priklausys nuo visų jos narių bendrų tikslų, nuo to, ar, sprendžiant šiuolaikinio pasaulio iššūkius, bus įtvirtintas daugiašališkumas, o priimant sprendimus, griežtai laikomasi teisės viršenybės principo. Mums nepriimtinas vienos kurios nors šalies dominavimas sprendžiant pasaulinio saugumo problemas. NATO šalių ir šalių, kurios nėra NATO narės, partnerystė yra tas kelias, kuris geriausiai užtikrins taiką ir stabilumą pasaulyje.

300. Dalyvavimas NATO taip pat turi daug tikslų. NATO suteikia savo nariams tvirtas saugumo garantijas, tai reiškia, kad į tokią didesnio saugumo bei stabilumo erdvę yra investuojama noriau, drąsiau. Dėl to akivaizdu, kad NATO pagerina šalies ekonominio augimo perspektyvas. NATO šalyse karinės struktūros yra besąlygiškai pavaldžios demokratiškai suformuotai politinei valdžiai. Organizacijos narės karinis biudžetas turi būti skaidrus. Visa tai sustiprina politinį stabilumą bei demokratiją šalies – NATO narės – viduje, mažina autoritarizmo atgimimo pavojų.

301. Šiuo metu Lietuvai nėra tiesioginių karinių grėsmių, nėra kaimynų, su kuriais nesutartumėme. Taigi mes esame panašioje arba tokioje pačioje situacijoje, kaip ir daugelis Europos bei Šiaurės Amerikos šalių, priklausančių Šiaurės Atlanto kariniam aljansui. Tačiau kolektyviniai NATO šalių veiksmai kovoje su teroristais Afganistane yra ir Lietuvos, kaip NATO narės, bendras įsipareigojimas.

 

 

 

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti



2017  LSDP Kauno miesto skyriaus Kalniečių grupė