VIII. SOCIALINĖ DEMOKRATIJA

197. Mums socialinė demokratija – tai:

• teisumo visuomenės santykiuose užtikrinimas, lygių galimybių, socialinio teisingumo ir solidarumo principų praktinis įgyvendinimas;

• žmonių interesų gynimas, gerų gyvenimo bei darbo sąlygų užtikrinimas, dalyvaujant įvairioms bendrijoms, asociacijoms, draugijoms ir grupėms, kai sprendžiami sudėtingi ūkiniai klausimai savivaldybėse;
• ūkio stiprinimas visuomenės gerovės labui, gausinant išteklius, keliant bendrąją visų gerovę, nepažeidžiant individo reikmių pirmenybės;
• viešųjų finansų didinimas švietimo, sveikatos, mokslo ir mokymo sistemoms, ugdant bei stiprinant mūsų visuomenės socialinį ir kūrybinį potencialą;
• ekonominio efektyvumo derinimas su socialinėmis garantijomis visuomenės stabilumo vardan;
• ekonominio konkurencingumo, aplinkosauginio stabilumo ir socialinio teisingumo veiksnių tarpusavio ryšys.

198. Politinė demokratija siekia, kad išnyktų beteisiai, socialinė demokratija – kad beturčiai.

199. Nors taupymas – neišvengiama ekonominės recesijos diktuojama būtinybė, tačiau net ir sunkmečiu negali būti taupoma pamatinių šalies žmonių gyvybę, jų ekonominį bei socialinį saugumą, socialinę sanglaudą šalyje užtikrinančių priemonių sąskaita.

DARBAS IR PAJAMOS

200. Vien verslo skatinimas neatgaivins šalies ūkio. Būtina aktyvi užimtumo ir žmogiškųjų išteklių plėtros politika, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti mūsų šalies žmogus galėtų įgyti reikalingus gebėjimus ir rastų, kur juos pritaikyti, o gyventojų ekonominis aktyvumas didėtų. Esame už tokią valstybės socialinę politiką, kurios prioritetas yra žmonių užimtumas. Ši politika leidžia gyventojams oriai gyventi dirbant ir dorai gaunant pajamas, mažina socialinę įtampą visuomenėje. Dėl to mes privalome:

• progresiniais mokesčiais ir kitomis ekonominėmis priemonėmis mažinti vis didėjančius pajamų skirtumus, rengti užimtumo programas, skatinti investicijas, siekti, kad verslininkai rūpintųsi darbuotojų kvalifikacija ir tinkamomis darbo sąlygomis, didelį dėmesį skiriant perspektyviam darbui su šiuolaikinėmis technologijomis, taip pat prisitaikant prie darbo pasiūlos;
• užtikrinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kokybę ir garantuoti būtiną šiai sričiai finansavimą. Didėjant nedarbui, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, užimtumo programų finansavimas turi didėti, o ne mažėti;
• panaudoti visas įmanomas priemones, kad netekusiems darbo žmonėms būtų pasiūlytas nuolatinis ar bent laikinas samdomas darbas, sukurta galimybė pradėti individualų ar šeimos verslą, užuot varius juos į neviltį ar emigraciją dėl krizės ar būtinybės susiveržti diržus. Pasiūlyti daugiau viešųjų darbų, sudaryti geresnes galimybes darbuotojų judėjimui į didesnę darbo paklausą turinčias mūsų šalies vietoves.

201. Socialinis dialogas ir partnerystė – priemonė siekti efektyvesnės gamybos ar vienodai padalyti sunkumų naštą tarp verslo ir darbo. Kuo geresni gamybos rezultatai, kuo greitesnis ekonominių sunkumų įveikimas – tai visada bendras darbdavių ir dirbančių interesas. Tik veikiant kartu, o ne vienas prieš kitą, galima sušvelninti krizės padarinius ir su mažiausiais nuostoliais pereiti į augimo fazę. Dėl to mes privalome:

• remti profesinių sąjungų ir darbdavių socialinę partnerystę, ypač jų veiklą ekonominio švietimo bet profesinio mokymo srityje, sudaryti sąlygas žmonėms prisitaikyti tinkamai besiplėtojančioje darbo rinkoje; sudaryti sąlygas „visą gyvenimą trunkančiam“ mokymuisi; skatinti socialinį dialogą atskirų įmonių, ūkio sektorių ir šalies mastu, kad darbdaviai ir dirbantieji kuo geriau suprastų vieni kitus, o priimami sprendimai optimaliai derintų verslo poreikius ir darbo interesus;
• skatinti verslo socialinę atsakomybę už dirbančiųjų ir jų šeimų gerovę. Ypač remti verslo pastangas sudaryti kuo geresnes galimybes dirbantiems derinti šeimos ir darbo pareigas, pritaikyti darbo sąlygas vyresniojo amžiaus ir neįgaliųjų žmonių užimtumui;
• didinti kolektyvinių sutarčių svarbą. Darbo santykių liberalizavimas ir lankstumas turi būti įgyvendinami tik abipusiais darbdavių ir dirbančiųjų susitarimais bei įsipareigojimais;
• siekti, kad verslininkai rūpintųsi darbuotojų kvalifikacija ir tinkamomis darbo sąlygomis, didelį dėmesį skiriant perspektyviam darbui su šiuolaikinėmis technologijomis, taip pat prisitaikant prie darbo pasiūlos. Darbų saugos reikalavimai toliau turi išlikti prioritetinė sritis ir būti besąlygiškai vykdomi. Joks taupymas dirbančiųjų sveikatos ir gyvybės sąskaita negali būti leistinas;
• sudaryti sąlygas jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje.

SOCIALINĖ APSAUGA

202. Nuosekliai laikysimės nuostatos, kad valstybės teikiama socialinė apsauga turi užtikrinti būtinas pragyvenimui lėšas visiems piliečiams ir papildomas paslaugas tiems asmenims, kurie dėl senatvės, negalios, artimųjų mirties, globos, ligos, motinystės (tėvystės), nedarbo praranda pajamas ir negali pakankamai aprūpinti savęs arba savo šeimos. Mes ekonominių problemų sprendimą siejame su socialinėmis garantijomis žmonėms, todėl:

• didinsime socialines išmokas, didėjant vartojimo prekių ir paslaugų kainoms;
• įteisinsime pagrindinių socialinių išmokų didinimo principus, leidžiančius racionaliai derinti išmokų perkamosios galios garantijas su biudžetų finansiniu tvarumu;
• vykdysime programas, kurios mažintų pajamų ir gyvenimo lygio bei jo kokybės skirtumus tarp atskirų žmonių ir regionų, diegsime skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones;
• aktyvinsime savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą ir skatinsime bendruomenių judėjimą siekiant socialinio teisingumo.

Socialinis draudimas

203. Socialinis draudimas užtikrina didžiąją dalį šalies gyventojų pajamų senatvėje, jiems netekus darbingumo, vykdant tėvystės ar motinystės pareigas, praradus darbą. Kokia bebūtų šalies ūkio padėtis, socialinio draudimo finansinis tvarumas turi būti besąlygiškai garantuotas kaip pamatinė šalies žmonių teisė į socialinę apsaugą. Tuo tikslu mes:

• racionaliau valdysime Valstybinio privalomojo socialinio draudimo fondą. Įstatymu nustatysime griežtas socialinio draudimo lėšų rezervo fondo sudarymo ir jo naudojimo taisykles, leidžiančias naudoti šį fondą tik ypatingomis aplinkybėmis;
• kaupiamojo pensinio draudimo pakopą valdysime taip, kad nenukentėtų nei dabartiniai, nei būsimieji pensininkai. Kaupimas negali būti vykdomas dabartinių pensininkų skurdinimo sąskaita. Skatinsime privačių (savanoriškų) pensijų fondų, prisiimančių socialiai atsakingus ilgalaikius įsipareigojimus, steigimąsi;
• įvesime griežtą socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarką, užtikrinančią finansinį pensijų sistemos tvarumą, bet tuo pat metu garantuojančią, kad pensijų perkamoji galia didėtų ne mažiau nei darbuotojų atlyginimų perkamoji galia. Vidutinė pensija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio šalies pomokestinio uždarbio.
• palaipsniui į privalomojo socialinio draudimo sistemą vienodomis sąlygomis įtrauksime visus Lietuvos gyventojus. Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinsime socialinio draudimo įmokų mokėjimą, plėsime kovą su nelegaliu ir pusiau legaliu darbu. Gaunantieji vienodas pajamas privalo turėti vienodas socialinio draudimo pareigas ir įgyti vienodas teises;
• pensijų sistemos priemonėmis skatinsime pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų, tarnautojų, pareigūnų tolesnį darbą. Pasirinkusių likti darbo rinkoje ar tarnyboje ir vėliau išėjusių į pensiją žmonių pensijos bus svariai didesnės.
Socialinė parama ir paslaugos

204. Socialinės paslaugos padeda seniems ir neįgaliems žmonėms palaikyti ryšius su visuomene, jausti gyvenimo pulsą, būti visaverčiais visuomenės nariais. Plėtoti socialines paslaugas, siekti jų įvairovės – ne tik savivaldybių, bet ir valstybės bei visuomeninių organizacijų uždavinys, todėl mes:

• greta dominuojančios valstybės socialinės paramos visokeriopai remsime privačias ir nevyriausybinių ar kitų organizacijų pastangas bei idėjas socialinio darbo srityje;
• sieksime, kad visiems gyventojams, kuriems to reikia, būtų prieinama socialinė parama ir socialinės paslaugos.

205. Mes ypatingą dėmesį skirsime žmonių su negalia profesinei reabilitacijai, gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos pritaikymui, kad jie galėtų naudotis vienodomis galimybėmis su sveikaisiais.

206. Dėl didelių socialinių skirtumų, skurdo, susvetimėjimo nusivylimo gyvenimu tendencija vis didėja. Žmonės, ypač jaunimas, renkasi emigraciją, dėl krizės dalis visuomenės klimpsta į narkomaniją bei alkoholizmą, didėja savižudybių ir nusikaltimų augimo grėsmė. Dėl to stiprinsime valstybės programas, įgyvendinančias prevencines priemones, mažinančias žmonių su rizikos veiksniais skaičių.

Šeimos rėmimas

207. Skatinti gimstamumą remiant šeimas – viena iš tautos išlikimo ir šalies ekonominės plėtros sąlygų. Norime, kad šalies gyventojų skaičius ne mažėtų, o didėtų, kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti bei deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Esame už tokią šeimą, kokios nori šiandien vaikus auginantys žmonės. Esame įsitikinę, kad vaikų gimimas neturi mažinti šeimos pajamų, riboti abiejų tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros pasiekimų, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės. Dėl to toliau plėsime universalią paramą kiekvienam vaikui (išmokas, nemokamą maitinimą, neapmokestinamojo pajamų minimumo didinimą ir pan.). Sudarysime galimybę dirbti abiem tėvams, užtikrindami jų mažamečiams vaikams tinkamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose.

208. Išplėsime socialines, psichologines ir kitokias paslaugas šeimoms, pagerinsime jų kokybę, prieinamumą ir tikslingumą. Gerokai padidinsime vaikų darželių skaičių, kad darbo metu tėvai būtų ramūs dėl savo vaikų. Užtikrinsime tokį vaikų darželių finansavimą, kad jaunai šeimai nebūtų per brangu leisti vaiką į darželį.

209. Pasirūpinsime popamokiniu vaikų užimtumu – kad po pamokų vaikai galėtų išskleisti savo gebėjimus ir interesus būreliuose, sporto ar kitokioje lavinančioje veikloje, o tėvai nesunkiai galėtų tokią veiklą apmokėti.

210. Steigsime daugiau dienos centrų, kur vaikai galėtų prasmingai praleisti laiką, taip pat pasirūpinsime, kad būtų daugiau ir geresnių vasaros stovyklų, nesunkiai prieinamų vaikams iš šeimų su bet kuriomis pajamomis.

211. Padėsime šeimoms ne tik auginti vaikus, bet ir pasirūpinti jų globojamais vyresniaisiais. Plėsime socialinės paramos, dienos centrus neįgaliesiems bei senjorams, kad kiek įmanoma būtų palengvinti juos globojančių šeimų rūpesčiai.

212. Šeimos, ypač jaunos, negali įsigyti būsto net gavusios lengvatinius banko kreditus. Daugiabučiuose namuose gyvenančios šeimos turi savo butus renovuoti, pertvarkyti jų šildymo sistemas. Peržiūrėsime nacionalinę „Būsto“ programą ir ieškosime daugiau lėšų, šaltinių namams atnaujinti, apšiltinti, naujiems socialiniams butams statyti. Sukursime ir įgyvendinsime municipalinio būsto politiką, kad žmonėms būtų sudaryta galimybė įsigyti paprastą municipalinį būstą palankiomis kainomis.

213. Vaikų teisių apsauga turi tapti vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Sieksime, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir naudojamas smurtas prieš vaikus, kad jie i nebūtų įtraukiami į narkomaniją, prostituciją, nedarytų nusikaltimų. Mokyklų nelankančius vaikus grąžinsime į mokyklas. Skatinsime netekusių tėvų globos vaikų įvaikinimą, kiek įmanoma, supaprastinsime įvaikinimo procedūrą.

Jaunimo politika ir sportas

214. Sukursime jauno žmogaus „gyvenimo pradžios“ koncepciją, kad būtų kuo sklandžiau įgyvendinamas perėjimas iš mokslo vidurinėse mokyklose į aukštojo mokslo studijas, įėjimą į darbo rinką, šeimos sukūrimą. Nuolat atliksime jaunimo situacijos tyrimus. Sukursime programas, skatinančias pilietiškumo ir visuomeninio solidarumo vertybių ugdymą.

215. Skatinsime jaunimo centrų kūrimąsi, kuriuose sau palankią erdvę rastų kuo daugiau jaunų žmonių. Peržiūrėsime jaunimo vasaros poilsio programas. Ypatingą dėmesį skirsime neorganizuotam ir neformalioms grupėms priklausančiam jaunimui, pasiūlydami jam priimtiną veiklą užimtumui didinti.

216. Sudarysime teisines ir ekonomines sąlygas universalių sporto klubų, kaip pirminių nacionalinės kūno kultūros ir sporto sistemos subjektų, sparčiam vystymuisi, skatinsime jų indėlį į fizinį vaikų ir jaunimo ugdymą bei sveikatos stiprinimą. Skatinsime neprofesionalų sportą kaip jaunimo užimtumo formą, sukurdami tam reikalingą infrastruktūrą.

217. Didinsime finansavimą jaunimo organizacijų veikloms skatinti, ypač didelį dėmesį skirdami kuo didesnės dalies jaunimo įtraukimui i regioninės plėtros programas.

218. Stiprinsime jaunimo užimtumo politiką regionuose, ypač didelį dėmesį skirdami mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimui į regionų darbo rinką. Skatinsime jaunų specialistų migraciją į labiau nuo didžiųjų miestų nutolusias Lietuvos savivaldybes, taip kurdami darnią regioninės plėtros Lietuvoje politiką.

219. Ypatingą dėmesį skirsime užsienio šalyse gyvenantiems jauniems mūsų žmonėms, kad nebūtų prarastas jų ryšys su Lietuva, skatinsime grįžti.

220. Sukursime naujas programas neįgaliesiems, socialiai atskirtiems jauniems žmonėms.

221. Sportas yra viena iš labai svarbių ekonomikos sferų, kurioje sukuriama labai daug naujų ir labai įvairių darbo vietų, prisidedančių prie šalies bendro vidaus produkto augimo. Todėl sportą reikia vertinti ne tik valstybės prestižo aspektu, bet ir visuomenės visapusiškos plėtros atžvilgiu. Būtina kuo tinkamiau ir efektyviau administruoti visą profesionalaus ir neprofesionalaus sporto sektorių, integruoti sporto ir turizmo industriją, siekiant kuo efektyviau patenkinti Lietuvos sportinius, rekreacinius ir kultūrinius poreikius.

Sveikatos apsauga ir sveika visuomenė

222. Sveikata šiandien suprantama kaip socialinė, fizinė ir dvasinė asmens gerovė, o ne tik ligų nebuvimas. Siekiant sveikatos, reikia gerų gyvenimo sąlygų, saugios darbo ir gyvenamosios bei poilsio aplinkos, sveikos mitybos ir aukštos kokybės geriamo vandens. Norint Lietuvoje įgyvendinti šiuos reikalavimus, būtina plati sveikatos politika. Ji turėtų apimti sveikatos stiprinimą, ugdymą, saugą, ankstyvą ligų profilaktiką, atliktą laiku ir tikslią diagnostiką, kvalifikuotą gydymą ir reabilitaciją.

223. Mes teigiamai vertiname Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtą programą „Sveikata visiems vienodai prieinamomis sąlygomis“, Lietuvos nacionalinės sveikatos programas, pasisakome už nuoseklų šių programų įgyvendinimą Lietuvoje. Žmonių sveikata – nacionalinis turtas. Jam išsaugoti būtina demokratinė sistema, pajėgi išspręsti ekonomines, socialines ir ekologines problemas.

224. Sveikata Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje pripažinta kaip asmens teisė į aukščiausią pasiekiamą sveikatos lygį. Žmogaus sveikatą reikia protingai puoselėti, tausoti, gerinti. Skatinsime palankią individui socialinę aplinką, ugdysime bendruomeniškumo ir solidarumo jausmą visuomenėje. Stiprinsime tarpžinybinį bendradarbiavimą ir nevyriausybinių organizacijų svarbą ligų profilaktikos srityje, atkreipiant dėmesį į AIDS bei priklausomybių ligas.

225. Mes pasisakome už tai, kad Lietuvoje būtų tobulinama nacionalinė sveikatos sistema. Joje kartu su pagalba asmens sveikatai turi būti ir efektyvi visuomenės sveikatos priežiūros sistema – ligos ir nesveikatos priežastys būtų ne tik išaiškinamos, bet ir užkertamas kelias joms atsirasti.

226. Lietuva pribrendo pažangiai sveikatos visuomenės politikai. Vyriausybė turi nuolat nustatinėti esamos politikos įtaką sveikatai ir apie tai informuoti šalies gyventojus. Visuomenė turi žinoti apie visus jos sveikatai kenkiančius veiksnius, net jei tai atrodytų politiškai ir ekonomiškai nuostolinga. Mes gerinsime sveikatos ugdymą ir mokymą ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose, suaugusių sveikatos švietimą.

227. Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo rodikliai lieka tik patenkinamoje būklėje, fizinis gyventojų nejudrumas įtakoja gyventojų sergamumą daugelių ligų. Privataus sektoriaus dominavimas sveikatingumo rinkoje, rekreacinės infrastruktūros plėtros koncentracija privačiame sektoriuje didina socialinę atskirtį, sveikatingumo centrų paslaugos tampa prieinamos tik turtingesnei visuomenės daliai. Todėl būtina valstybės ir savivaldybių lygiu plėtoti aktyvaus gyventojų poilsio ir rekreacijos infrastruktūrą, žaidimų aikšteles, sveikatingumo trasas, rekreacinės ir kitos paskirties objektus. Lietuvoje būtina plėtoti sveikatos verslą – sveiko maisto produktų ir sporto įrengimų gamybą, sporto bazes naudoti pagal paskirtį, riboti sveikatai žalingą gamybinę veiklą.

228. Būtina įgyvendinti atsakomybę ir kompensacijas už žalą sveikatai dėl blogo gydymo, kenksmingos aplinkos ar informacijos apie ją stokos. Kiekvieną žmogų būtina suinteresuoti saugoti ir stiprinti savo sveikatą. Reikia parengti ir įteisinti sveikatos priežiūros standartus.

229. Būtinoji medicinos pagalba visose medicinos įstaigose turi būti teikiama nemokamai. Ji turi būti visuomenei priimtina ir prieinama. Medicinos įstaigų paslaugos, teikiamos pacientams, turi būti tinkamai finansuojamos valstybės (savivaldybių), sveikatos draudimo ar privačiai. Besimokančiam jaunimui odontologinė pagalba turi būti nemokama. Mokyklose turi būti užtikrinama profilaktinė moksleivių sveikatos priežiūra.

230. Medikai turi turėti galimybę laisvai verstis savo profesija, papildomai užsidirbti, atliekant darbą pagal savo kvalifikaciją. Rengiant medikus universitetinėse ir akademinėse įstaigose, jiems būtina dėstyti ne vien medicininius mokslus, bet ir ugdyti humaniškas gydytojų asmenybes, susiejant medicinos mokslą, studijas ir gydymo meną. Daugiau teisių reikia suteikti medikų specialybių draugijoms. Medikų darbo užmokestį didinsime sparčiau, nei kyla šalies vidutinis atlyginimas.

231. Ligų profilaktikos ir gydymo srityse reikia stiprinti pirminės medicinos pagalbą ir šeimos gydytojo instituciją. Skatinsime ambulatorinį paciento ištyrimą ir gydymą. Diegsime dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas ligoninėse ir ambulatorinėje grandyje, renovuosime kaimo ambulatorijas ir išsaugosime ten tinkamą pagalbą pacientams. Užtikrinsime būtinas ir tinkamas reabilitacinio ir sveikatą atstatomojo gydymo paslaugas ir skatinsime ambulatorinių sveikatą grąžinamojo gydymo paslaugų plėtrą.

232. Ligoninių finansavimo srityje būtina siekti kuo didesnės biudžetinių lėšų efektyvumo kontrolės, aktyvaus visuomenės dalyvavimo kontroliuojant ligonių lėšų valdymą. Mes palaikome privačias iniciatyvas, tačiau pasisakome už valstybinių ligoninių ir ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos tinklo išsaugojimą.

233. Būtina nuolat plėsti garantijas gyventojams išlaidų vaistams kompensavimo srityje, didinti tam skirtas lėšas, tobulinti ambulatorinių vaistų kompensavimo tvarką.

 

 

 

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti



2017  LSDP Kauno miesto skyriaus Kalniečių grupė