VI. POLITINĖ DEMOKRATIJA

Mums politinė demokratija – tai:

• Konstitucija, įtvirtinanti žmogaus teises ir laisves bei jų apsaugą; valstybės sąranga, įgyvendinanti visuomenės sutartį dėl valstybės stiprinimo ir nustatanti pilietinės visuomenės sąlygas bei elgesio taisykles;

• ne tik žodžio, spaudos laisvė ir rinkimų teisė, bet ir visų išrinktų bei paskirtų valstybės tarnautojų atsakomybė ir atskaitomybė žmonėms; politinės partijos atsakomybė piliečiams už savo rinkimų programos, pažadų ir susitarimų įgyvendinimą;
• gerai veikiančios viešos institucijos, realiai įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamus viešuosius gėrius mūsų visuomenės politinėje, teisinėje, savivaldos ir viešojo administravimo sistemoje.
149. Mes pasisakome už tvirtą politinę demokratiją, atvirą pilietinę Lietuvos visuomenę, todėl laikomės šių principų:
• Konstitucijos viršenybės;
• visuomenės iniciatyvos skatinimo – valstybės nedalyvavimo ten, kur profesinės, kūrybinės ir kitos visuomenės organizacijos sugeba tvarkytis savarankiškai;
• valdžios kontrolės – valdžia gali veikti visuomenę tik pati būdama jos kontroliuojama;
• valdžių pusiausvyros, nes nė viena valdžios šaka negali būti absoliuti, viršyti įstatymų nustatytų jos galių;
• žmogaus teisių prioriteto – įstatyminės piliečių teisių apsaugos nuo valdžios savivalės.

150. Politinė demokratija reikalauja nuolatinių daugiapartinės sistemos stiprinimo pastangų. Mes įsitikinę, kad šiandien būtina:

• stiprinti visuomenėje pasitikėjimą turinčių politinių partijų materialinę bazę, jų fondų ir institutų biudžetinį finansavimą;
• skirti finansinę paramą politinių partijų laikraščiams, kurie, nors ir leidžiami nedideliu tiražu, skaitytojams galėtų pateikti įvairias socialines, politines, ekonomines nuostatas;
• stiprinti visuomenės demokratinį politinį švietimą.

VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS IR VIETOS SAVIVALDA

151. Per atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės du dešimtmečius jau yra pasiekta tam tikrų rezultatų, kuriant ir plėtojant valstybės valdymo sistemą. Tačiau to nepakanka.

152. Mes norime efektyvaus valstybės valdymo:

• aiškios valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemos, ilgalaikės valstybės valdymo modernizavimo strategijos;
• efektyviai kontroliuojamos valstybės institucijų veiklos, siekiant išvengti jų funkcijų dubliavimo;
• biurokratizmo ir korupcijos valstybės valdymo aparate šalinimo;
• valstybės institucijų veiklos tikslaus reglamentavimo administracinėmis procedūromis ir taisyklėmis bei valstybės tarnybą reguliuojančiais etikos kodeksais, kad nusižengę valstybės tarnautojai neišvengtų atsakomybės;
• visuomenės įtraukimo į valdymą, sudarant sąlygas dalyvauti priimant sprendimus.

153. Mes, socialdemokratai, turime:

• optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, žinių ir informacinės visuomenės plėtote, tobulinti valstybės tarnautojų atranką ir tarnybinės veiklos vertinimo procedūras;
• šalinti negatyvius reiškinius, susijusius su korupcija ir biurokratija;
• įtvirtinti optimalų valstybės institucijų sandaros modelį, kuris aiškiai atspindėtų valdymo ryšius tarp institucijų, jų pavaldumo klausimus, funkcijų pasiskirstymą ir tarnautų žmonių interesams, ryžtingai reorganizuoti valstybinio valdymo ir kontrolės institucijas bei įstaigas, aiškiai dubliuojančias viena kitą;
• didinti tokių institucijų kaip Pramonės ir prekybos rūmai, Žemės ūkio rūmai, Trišalė taryba, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Švietimo, Sveikatos tarybos ir kitų įtaką, tvarkant viešuosius reikalus bei formuojant valstybės politiką, suteikti joms daugiau teisių, stiprinti jų savivaldą;
• formuoti ir vykdyti kompleksinę regioninę politiką, mažinant atskirų apskričių ir savivaldybių socialinius–ekonominius skirtumus;
• didinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, nuolat ir metodiškai plėsti savivaldybių funkcijas;
• sudaryti teisines prielaidas savivaldybėms plėtoti savo veiklą, į pagalbą tvarkyti vietos reikalus pasitelkiant bendruomenės narius;
• perduoti savivaldybėms papildomas funkcijas, didinti jos įtaką sprendžiant savo teritorijų socialinės ir kultūrinės raidos kryptis, steigiant socialinės globos tarnybas, plečiant naujų institucijų tinklą prie savivaldybių. Mes siekiame racionalaus apskričių ir savivaldybių funkcijų pasidalijimo;
• reformuoti apskričių administracijas, paliekant joms regioninių projektų rengimo, vykdymo ir koordinavimo funkcijas. Savivaldybėms perduoti atsakomybę ir funkcijas, susijusias su savivaldybės gyventojų poreikių tenkinimu.

TAUTINĖS BENDRIJOS

154. Tautinis atgimimas Lietuvoje paskatino atgimti ir kitas Lietuvos tautines bendrijas. Atsirado daug judėjimų ir grupių, kurios rėmė tautinių vertybių atgimimą, kultūrinę, švietėjišką veiklą. Tačiau dažnai tautinės bendrijos veikė uždarai, aprėpdamos tik savo tautines grupes ar jų dalį. Tautinių bendrijų uždarumą bei pasyvumą nemaža dalimi lėmė ir nepakankamai aiški ir kryptinga valstybės politika šioje srityje.

155. Mūsų pozicija tautinių bendrijų atžvilgiu yra aiški. Mes už valstybę, kuri savo piliečiui, nepriklausomai nuo jo tautybės ar pasaulėžiūros, garantuoja lygias politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei laisves. Pripažįstame visuomenę, kuri saugo piliečių tautinį identitetą, kultūros tęstinumą, skatiname tautinę savimonę bei jos saviraišką, kultūrinį klestėjimą.

156. Mes siekiame užtikrinti Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms galimybes:

• visaverčiai įsilieti į visuomeninį, politinį, ekonominį ir kultūrinį valstybės gyvenimą ;
• puoselėti ir plėtoti savo nacionalines kultūrines tradicijas;
• vartoti gimtąją kalbą ir jos mokytis, gimtąja kalba leisti laikraščius, turėti savo radijo ir televizijos laidas;
• viešai ir laisvai reikšti savo nuomonę visais su bendrija susijusiais klausimais,
• burtis į visuomenines–kultūrines organizacijas;
• užsiimti kūrybine, literatūrine, švietėjiška veikla savo gimtąja kalba, palaikyti ryšius su jų gimtinėmis;
• steigti galerijas, muziejus, namus, klubus, memorialines vietas ar kitomis formomis kaupti, puoselėti, propaguoti tautinių bendrijų kultūrines vertybes, steigti fondus kultūrinei–visuomeninei veiklai remti;
• užtikrinti valstybės apsaugą ir globą svarbiems tautinių bendrijų kultūros, architektūros, istorijos paminklams;
• išmokti valstybinę kalbą;
• išpažinti savo religiją.

TEISĖSAUGA IR TEISĖTVARKA

157. Teisinė valstybė grindžiama teisės viešpatavimo principu. Teisinėje valstybėje Konstitucija ir įstatymas yra aukščiau už bet kokį pareigūną, instituciją ar partiją. Valstybės įstatymai turi realiai užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei sukurti palankias teisines sąlygas visuomenei plėtotis. Visuomenės teisinis švietimas – būtina teisinės valstybės plėtros sąlyga.

158. Mums įstatymų leidyba – tai procesas, paremtas įstatymų tęstinumo, perimamumo, suderinamumo principais, piliečių iniciatyvos skatinimu, mokslininkų įtraukimu rengiant įstatymų projektus ir juos tobulinant. Keičiant Konstituciją būtina visuomenės diskusija. Svarbiausi Tautos ir valstybės gyvenimo klausimai sprendžiami tik referendumu. Mes siekiame parengti Lietuvos Respublikos įstatymų sąvadą.

159. Mes esame įsitikinę, kad į Konstitucinio Teismo nutarimus turi būti atsižvelgiama nedelsiant, įstatymais turi būti ginamos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos apibrėžtos žmogaus teisės bei laisvės. Turi būti tobulinami mechanizmai, garantuojantys žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje, tarp jų ir pareigą atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Bendrijos Teisingumo Teismo sprendimus.

160. Siekiant užtikrinti žmogaus teisę į gynybą ir teisinę paramą socialiai remtiniems asmenims, valstybė turi garantuoti kvalifikuotą ir prieinamą teisinę pagalbą. Būtina sukurti veiksmingą sistemą, kuri leistų kompensuoti žalą asmenims, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, atlyginti asmenims žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų aktų. Taip pat sudaryti geresnes sąlygas nukentėjusiems nuo nusikaltimų asmenims gauti advokato paslaugas, galimybę kiekvienam asmeniui efektyviai pasinaudoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema – visi Lietuvos gyventojai turi teisę nemokamai ir patogiai naudotis pirmine teisine pagalba.

161. Mums ori visuomenė – tai visuomenė, kurioje vyrauja nesitaikymas su nusikaltimais ar asocialiu atskirų asmenų elgesiu kitų visuomenės narių atžvilgiu. Tik ilgalaikė kovos su nusikaltimais strategija yra efektyvi. Didelio dėmesio reikalauja nepilnamečių ir jaunimo asocialaus elgesio, nusikalstamumo, narkomanijos bei prostitucijos prevencija. Kova su korupcija ir finansiniais nusikaltimais, ypač su pažeidimais, susijusiais su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, reikalauja visos visuomenės ir valstybės pastangų.

162. Visuomenė turi rūpintis nuteistųjų, atlikusių bausmę asmenų reabilitacija, sugrąžinimu į visuomenę, jų užimtumo problemomis. Nepakanka skirti dėmesio tik nusikaltusių asmenų persekiojimui ir reabilitacijai. Nemažiau svarbu apginti nusikaltimų aukų teises ir teisėtus interesus, aukas socialiai reabilituoti. Dėl to baudžiamasis procesas turi patenkinti teisėtus nukentėjusiųjų poreikius bei siekti maksimaliai atlyginti patirtą žalą.

163. Valstybė privalo užtikrinti visas asmenų konstitucines teises, saugoti viešąją tvarką ir rimtį, užkirsti kelią galimiems nusikaltimams bei kitiems teisės pažeidimams, kruopščiai juos tirti, atskleisti, apsaugoti valstybės sieną, teikti gyventojams teisinę pagalbą. Pačios visuomenės labui būtina suderinti savivaldybių ir policijos funkcijas užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, gerinti policijos pareigūnų atranką į tarnybą, jų mokymą, profesinę kvalifikaciją, policijai aktyviai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei gyventojais.

NACIONALINIO SAUGUMO IR UŽSIENIO POLITIKA

164. Nacionalinio saugumo tikslas – pasiekti, kad būtų panaikintos arba sumažintos iki minimumo visos galimos grėsmės Lietuvos žmonėms ir valstybei. Tos grėsmės gali būti politinės, ekonominės, karinės, socialinės, ekologinės ir kitokios. Žmogus ir valstybė yra nesaugūs dėl politinio nestabilumo, ekonominio nuosmukio, socialinės įtampos, gamtos užterštumo, didėjančio nusikalstamumo, karinių, jėgos struktūrų keliamų pavojų. Nacionalinio saugumo politika turi apimti šių klausimų visumą, atsižvelgti į visą grėsmių kompleksą.

165. Remdamiesi tokia sistemiška nacionalinio saugumo samprata, suvokiame, kad nacionalinį saugumą užtikrina daugybė priemonių. Įgyvendindami savo vidaus ir užsienio politiką, turime suprasti, kad valstybei užtikrinsime saugumą tik sėkmingai įgyvendinę savo ekonominius, socialinius, ekologinius tikslus. Mes matome, kokių neigiamų padarinių mums paliko sudėtingas perėjimo iš tarybinės planinės į rinkos ekonomiką laikotarpis: vertybinę ir moralinę dalies visuomenės krizę, neigiamą tautos demografinį balansą, didelę emigraciją, ieškant geresnių gyvenimo sąlygų, dalies gyventojų nesugebėjimą prisitaikyti prie naujų sąlygų ir socialinę atskirtį. Tik ilgalaikės demografinės politikos priemonės, užimtumo didinimas, nuolatinis ekonominis augimas gali atremti šiuos nacionalinio saugumo iššūkius.

166. Siekdami užtikrinti Lietuvos saugumą ir demokratinę raidą naujų galimybių ir grėsmių akivaizdoje, turime:

• puoselėti euroatlantinį bendradarbiavimą kaip esminę nacionalinio saugumo sąlygą, o NATO ir ES – kaip svarbiausias šio bendradarbiavimo organizacijas;
• tęsti krašto apsaugos reformą, kad būtų sukurta šiuolaikiška, gerai apginkluota ir su sąjungininkais NATO ir ES pasirengusi veikti kariuomenė, ypač daug dėmesio skirti teisinės bazės atnaujinimui, karių mokymui ir tarnybos sąlygų gerinimui, tarptautinio karinio bendradarbiavimo plėtojimui;
• dalyvauti tarptautinėse misijose ir operacijose, stiprinti NATO ir ES valstybių solidarumą, aktyviai remti tarptautinės bendruomenės pastangas atremti terorizmą.

167. Periodiškai atliekant grėsmių valstybei vertinimą ir atsižvelgiant į naujai besiformuojančius rizikos veiksnius, reikia operatyviai koreguoti nacionalinio saugumo ir gynybos strategines kryptis ir veiklos planus, numatant efektyvias priemones krašto saugumui užtikrinti.

168. Lietuvos valstybės gynybinės sistemos pagrindas – stipri, sąmoninga pilietinė visuomenė ir Lietuvos kariuomenė. Profesionali kariuomenė sukomplektuota savanoriškumo pagrindu, aprūpinta naujausiais ginklais ir modernia karine technika kartu su sąjungininkais užtikrina patikimą krašto apsaugą bei įgyvendina prisiimtus kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Taip pat ji turi būti tinkamai pasiruošusi veikti NATO greitojo reagavimo, Europos Sąjungos kovinių grupių sudėtyje arba savarankiškai atlikti užduotis tarptautinėse misijose.

169. Pagal valstybės finansines galimybes būtina vienodai plėtoti visas turimas pajėgų rūšis: sausumos, karines jūrų, karines oro ir specialiųjų operacijų pajėgas. Optimaliausias, būtiniausias ir efektyviausias Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų plėtros kryptis tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, kartu nustato jų finansinę paramą.

170. Lietuvos kariuomenė nuosekliai stiprina ryšius su visuomene. Prireikus padeda civilinėms institucijoms teikti paramą žmonėms stichinių nelaimių ir kitais ekstremaliais atvejais, telkia piliečius visuotiniam pasipriešinimui prieš bet kokį agresorių. Lietuvos kariuomenė padeda šeimai, mokyklai ir visuomeninėms organizacijoms patriotiškai ugdyti jaunimą, kartu su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis bei Šaulių sąjunga naujomis formomis skatina piliečių ryžtą ginti Tėvynę ir šalies laisvę. Dėl to reikia vykdyti tolesnę krašto apsaugos reformą, pagal šių dienų reikalavimus transformuoti kariuomenę.

171. Geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis turi būti plėtojami ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais. Tai lemia šalies saugumą, jos socialinę ir ekonominę gerovę bei dvasinę plėtrą. Mes turime glaudžiai bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, su kuriomis mus sieja bendros demokratinės vertybės, istorija ir kultūra ar interesai.

172. Būtina aktyviai remtis regioninio bendradarbiavimo struktūromis ir iniciatyvomis, įtvirtinti Lietuvą kaip tarpregioninio bendradarbiavimo centrą. Skatinti stabilumo ir demokratijos plėtrą į Rytus kaip būtiną Lietuvos ilgalaikės raidos sėkmės sąlygą. Remti ES ir NATO atvirų durų politiką, demokratines reformas Ukrainoje, Rusijoje, Moldovoje, Pietų Kaukazo valstybėse, skatinti šių šalių ryžtą įsilieti į euroatlantinę bendradarbiavimo erdvę. Remti Baltarusijos pastangas stiprinti nepriklausomybę, demokratiją, pilietinę visuomenę. Plėtoti geros kaimynystės ryšius su šiomis valstybėmis, įtvirtinti Lietuvą kaip Europos kaimynystės politikos ekspertę. Aktyviai dalyvauti 2008 m. Europos Komisijos paskelbtoje Rytų Partnerystės iniciatyvoje, siekiant naujos kartos asociacijos sutarčių su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Bendradarbiaujant su ES institucijomis, skatinti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities socialinę ir ekonominę raidą, taip pat šios srities ir visos Rusijos dalyvavimą europiniuose bendradarbiavimo procesuose, ypač laisvės, saugumo ir teisingumo bei kultūrinio dialogo.

173. Manome, kad reikia toliau plėtoti Lietuvos daugiašalius santykius, daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių klausimams. Siekti didesnio tarptautinių organizacijų veiklos efektyvumo. Didinti Lietuvos tarptautinį autoritetą. Siekti įtvirtinti Lietuvą kaip tarptautinių konferencijų ir iniciatyvų centrą, įvairių tarptautinių organizacijų ar jų atstovybių buveinę. Plėtoti tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą, didinti tarptautinės ekonominės aplinkos stabilumą. Stiprinti ekonominės diplomatijos vaidmenį, siekti Lietuvos verslui palankių prekybos ir investavimo sąlygų, užsienio investicijų. Stiprinti valstybės informacinę politiką užsienyje. Parengti valstybės viešųjų ryšių strategiją ir numatyti jos finansavimą. Siekti aktyvaus visuomenės dalyvavimo formuojant ir įgyvendinant nacionalinę saugumo ir užsienio politiką.

174. Plečiantis Europos Sąjungai bei vienijantis Europai ypatingą vaidmenį šalia tradicinės valstybių diplomatijos įgauna parlamentinė diplomatija. Nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narių bendros pastangos siekti tvirtos taikos, tvarios plėtros, geros kaimynystės yra tvirtas pagrindas Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos bei Europos saugumo ir gynybos politikos tikslams pasiekti. Mes, socialdemokratai, tvirtai pasisakome už nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje stiprinimą ir parlamentinės diplomatijos plėtojimą įgyvendinant užsienio politikos tikslus.

175. Europos Sąjunga, įgyvendindama savo tikslus, kuria geros kaimynystės politikos instrumentus, apimančius bendradarbiavimo per sienas, aplinkosaugos, infrastruktūros plėtros ir kitas sritis. „Šiaurės matmens“ iniciatyva – gražus tokių realių instrumentų pavyzdys. Trims Baltijos šalims ir Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą, Baltijos jūra iš esmės tapo Europos Sąjungos vidaus jūra, o „Šiaurės matmens“ instrumentų Europos Sąjungos rytų matmens kontekste jau nepakanka.

176. Mes, socialdemokratai, manome, kad būtina žengti kokybiškai naują žingsnį ir Europos Sąjungos lygiu įtvirtinti šiaurės–rytų matmens iniciatyvą, į šios politikos įgyvendinimą įtraukiant ne tik Europos Sąjungos valstybes nares, bet ir Rusiją bei kitus naujuosius Europos Sąjungos kaimynus. Tam būtinos aktyvios pastangos tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Mes, socialdemokratai, kartu su Europos socialistų partija imamės šios iniciatyvos įgyvendinimo regionuose.

 

 

 

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti



2017  LSDP Kauno miesto skyriaus Kalniečių grupė