V. DEMOKRATIJA, KŪRYBINĖ VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ

DEMOKRATIJOS PLĖTRA

112. Demokratinės visuomenės principas – ne valdžia suteikia žmonėms teises ir laisves, o rinkėjai valdžiai įgaliojimus ginti žmogaus teises ir laisves. Išrinkti į valdžią žmonės turi jos tiek, kiek sutinka perduoti tie, kurie pasirengę rinkti ir laikytis įstatymų. Kadangi kiekviena valdžia yra linkusi į absoliutizmą, tai jos galios apribojamos laiko ir bet kada gali būti atšauktos.

113. Demokratija – tai humanizmu pagrįsta visuomenės raida, kurioje gerbiamas piliečių suverenumas ir garantuojamos žmogaus teisės bei laisvės. Žmonės, išrinkti į parlamentą, Vyriausybę, savivaldybes, tarnauja žmonėms, atstovauja visuomenei, bet ne tampa nuo jos atsiskyrusia „valdžia“ ar „politiniu elitu“. Tik tada demokratiniai santykiai tiesiogiai susijungia su atsakomybe visuomenei.

114. Šiandien Lietuvoje plėtojasi tiesioginė ir atstovaujamoji demokratija, stiprėja savivaldos demokratija, tačiau dar silpna bendruomenių, socialinės partnerystės, visuomenės organizacijų savireguliacijos demokratija. Tik pradeda savo kelią elektroninė demokratija. Socialdemokratams labai svarbu, kad kuo didesnė visuomenės dalis būtų įtraukta į įvairias demokratinės visuomenės raiškos formas, kad būtų kuo geriau pasinaudojama demokratijos formų įvairove sprendžiant visuomenės gyvenimo klausimus.

115. Nors Lietuva yra Europos Sąjungos narė, įgyvendinusi visus stojančiosioms šalims keliamus reikalavimus, tačiau joje, kaip ir daugelyje kitų valstybių narių, matyti pavojingų visuomeninio gyvenimo tendencijų: didėjantis skirtingų socialinių grupių ir šalies regionų, renkamų institucijų ir visuomenės atotrūkis, dalies visuomenės socialinė atskirtis ir skurdas.

116. Su kiekvienais rinkimais mažėja rinkėjų aktyvumas renkant Seimą, savivaldybių tarybas. Viešosios nuomonės tyrimai rodo didelį Seimo ir visuomenės atotrūkį, dalis visuomenės pasiduoda „tvirtos rankos“ šūkiams, rinkėjai mažai domisi politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis programomis, yra veikiami viešųjų ryšių ir pinigų. Vis ryškesnis rinkėjų balsų pirkimo fenomenas, lemiantis turtingesnių ir populistiškesnių politikų pergales. Rinkiminės kampanijos reikalauja vis daugiau pinigų ir viešųjų ryšių paslaugų, nustumdamos į antrą planą demokratinei visuomenei taip reikalingų vertybių propagavimą, socialinių, ekonominių, politinių programų skirtumų išryškinimą.

117. Visuomenėje daug nelygybės, diskriminacijos darbo rinkoje, elementarių žmogaus teisių pažeidimų. Nors tuo rūpinasi ir valdžios institucijos bei nevyriausybinės organizacijos, tačiau demokratinis piliečių teisių mechanizmas veikia ne itin gerai. Galime konstatuoti, kad išgyvename demokratijos deficito visuomenėje laikotarpį. Panašių tendencijų yra tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek ir Europos Sąjungos institucijų santykiuose su jos piliečiais. Neatsitiktinai Europos Sąjungos institucijose svarstoma, kaip priartinti Europos Sąjungą prie jos žmonių. Lietuvoje irgi kyla klausimas, kaip ES ir Lietuvos institucijas priartinti prie mūsų rinkėjų.

118. Visuomenėje dar yra pakantumo antisemitizmui, ksenofobijai, rasizmui, bet kokiam fundamentalizmui, radikaliam nacionalizmui atvejų. Tai mums, socialdemokratams, kelia didelį susirūpinimą. Esame įsitikinę, kad kultūrinės demokratijos, tolerancijos ugdymas –socialdemokratų priedermė. Demokratija šiandien reikalauja stiprinti profesines sąjungas, darbdavių organizacijas, visuomenės demokratinio švietimo sistemą, gerinti nevyriausybinių organizacijų veiklą.

119. Mes įsitikinę, kad būtina stiprinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų veiklą, suteikiant jiems daugiau teisių ir atsakomybės spręsti darbo rinkos klausimus. Demokratinė „liaudies universitetų“ švietimo sistema leistų plačiau įtraukti visuomenę į visuomeninius politinius svarstymus. Tik bendros žiniasklaidos ir visuomenės pastangos gali įveikti „demokratijos deficito“ iššūkį ir keisti padėtį demokratijos plėtros linkme.

120. Socialdemokratams demokratija nėra tik procedūros ir taisyklės, įstatymai ir reglamentai. Mes į demokratiją žiūrime kaip į indą, kurį reikia užpildyti realiu turiniu. Mums demokratija – tai morali, etiniais įsitikinimais paremta politika, kur sprendimai grindžiami daugumos ir mažumos veiksmingu dialogu, kai daugumos nuostatos papildomos teisėtais mažumos reikalavimais.

Profesinės sąjungos

121. Socialdemokratus ir profesines sąjungas sieja seni ryšiai ir bendri tikslai. Mes remiame nepriklausomas profesines sąjungas. Jos pačios apibrėžia savo uždavinius. Siekdamos pagerinti įvairių tautybių, tikėjimų ir politinių pažiūrų žmonių gyvenimo bei darbo sąlygas, profesinės sąjungos veikia savarankiškai.

122. Lietuvos socialdemokratai pritaria aktyviam darbo žmonių dalyvavimui svarstant ūkinius, socialinius, kultūrinius gyvenimo klausimus, sprendžiant įmonių, gamyklų, fabrikų, organizacijų, įstaigų darbo ir ekonomikos klausimus. Profesinių sąjungų , o kur jų nėra, – darbo tarybų dalyvavimas, reguliuojant darbo santykius, yra būtinas.

Nevyriausybinės organizacijos

123. Piliečių susibūrimai į jų interesus tenkinančias nevyriausybines organizacijas sudaro puikias sąlygas pilietinei visuomenei formuotis. Nevyriausybinių organizacijų tinklas leidžia įgyvendinti konstitucines žmogaus teises visuomenėje, sudaro geras prielaidas ugdyti pagarbą esminėms Europos Sąjungos vertybėms, padeda plėtotis demokratijai. Nevyriausybinės organizacijos ir jų susivienijimai turi įgyti daugiau teisių sprendžiant savivaldos ar valstybinės svarbos klausimus.

Bažnyčia ir religinės bendruomenės

124. Demokratija visiems piliečiams užtikrina mąstymo, sąžinės, tikėjimo ar netikėjimo laisvę, teisę piliečiams burtis į religines bendruomenes. Teisinė pasaulietinė valstybė ir Bažnyčia, būdamos autonomiškos, gali bendradarbiauti auklėjimo, švietimo, kultūros ir labdaros srityse.

125. Bažnyčia, visos religinės bendruomenės savo vidaus reikalus tvarko savarankiškai. Valstybė pripažįsta religinėms bendruomenėms teisę tvarkytis taip, kaip reikalauja jų kanonai ir statutai, skelbti savo tikėjimą ir atlikti apeigas.

126. Mes giname Bažnyčios ir religinių bendruomenių vidinio ir organizacinio gyvenimo nepriklausomumą nuo valstybės, kaip ir valstybę bei pilietinę visuomenę nuo Bažnyčios pastangų daryti įtaką valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų priimamiems vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimams. Socialdemokratai bendradarbiauja su Bažnyčia, religinėmis bendruomenėmis siekiant taikos, gaivinant tautos moralę, kuriant solidarią tautą, teikiant labdarą.

KŪRYBINĖ ŽINIŲ IR INFORMACIJOS VISUOMENĖ

127. Socialdemokratai įsitikinę, kad laikui bėgant viskas kinta, todėl socialdemokratinė doktrina, būdama iš principo reformistinė, turi taip pat nuolat keistis, remtis naujausiais mokslo laimėjimais. Mokslas – gamtos, visuomenės ir žmogaus mokslinis pažinimas – turi būti pagrindinis socialdemokratijos atramos taškas.

128. Naujausi mokslo laimėjimai rodo, kad industrinė visuomenė virsta kitokia – kūrybine žinių ir informacijos visuomene, kurioje žmonių gyvenimą labiau lemia ne materialiųjų vertybių gamyba, bet nematerialiųjų – esančių ir naujai atsirandančių problemų sprendimo kelių paieška bei naujų sumanymų kūryba. Dėl to socialdemokratijai būtina kreipti dėmesį į naujai atsirandantį vidurinįjį socialinį sluoksnį – viduriniąją kūrybinę klasę – žmogiškąjį ir socialinį kūrybinės visuomenės kapitalą, jo ugdymą bei apsaugą.

129. Socialdemokratų įsivaizduojamos idealios kūrybinės informacijos ir žinių visuomenės esmė – siekis kiekvieną žmogų išugdyti informacijos ir žinių kūrėju jo įgimtų gabumų srityje bei sudaryti sąlygas bei galimybes dirbti jo sugebėjimus atitinkantį darbą. Tokia visuomenė būtų geriausiai pasirengusi pažangai, sugebėtų adekvačiai atremti kylančius iššūkius. Dėl to labai svarbus tampa kūrybiškumo ugdymas, ypač vaikų ir jaunuolių. Tai sudarytų prielaidas kūrybiniam viduriniajam visuomenės sluoksniui Lietuvoje formuotis. Mes įsitikinę, kad Lietuvos pažangos esmine jėga turi tapti ne vartotojiška, bet kūrybinė vidurinioji mūsų visuomenės klasė.

130. Pagrindinis kūrybinės žinių ir informacijos visuomenės uždavinys – siekti, kad vis didesnė bendrojo vidaus produkto dalis būtų sukuriama naudojant informacines technologijas, biotechnologijas, kitas modernias mokslo žinių reikalaujančias technologijas bei inovacijas.

131. Kūrybinės visuomenės, pagrįstos mokslu ir inovacinėmis technologijomis, ugdymas yra socialdemokratų akcentuojamas strateginis Lietuvos uždavinys ir ekonominės plėtotės kryptis. Tai padės kraštui atsiverti pasauliui, veiksmingai pasitelkti Lietuvos piliečių kūrybines galias ir, naudojantis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, leis užtikrinti nacionalinės ekonomikos tarptautinį konkurencingumą, sukurti daugiau naujų ir geresnių darbo vietų, aukštą gyvenimo kokybę. Lietuvos įsitraukimas į ES ekonominės ir socialinės sanglaudos procesą, Lisabonos strategijos įgyvendinimas spartins informacinės ir žinių visuomenės kūrimą šalyje.

132. Kūrybinėje žinių ir informacijos visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Tai tampa esminiu rodikliu mokantis, įgyjant išsilavinimą ir profesiją, dirbant ir kuriant gerovę. Informacinės technologijos yra šios kompetencijos didinimo įrankis. Jos leidžia greitai ir patogiai pasiekti įvairius informacijos šaltinius, atlikti su darbo2 ar asmeninėmis reikmėmis susijusias veikas. Dėl to plėtojant informacinę visuomenę ypač svarbu sudaryti sąlygas visiems mokytis, įgyti kvalifikaciją, kaupti informacinių technologijų naudojimosi patirtį.

133. Mes skatiname gyventojų naudojimąsi informacinėmis technologijomis, plėtojant viešųjų interneto prieigų tinklą, gerinant sąlygas ir raginant įvairaus amžiaus bei skirtingų socialinių sluoksnių žmones pradėti naudotis kompiuteriais ir internetu. Įgyvendinant Lisabonos strategiją informacinės ir žinių visuomenės plėtros srityje Lietuvoje, turime siekti ir socialinio tikslo – mažinti skaitmeninę atskirtį.

VALSTYBĖS DEMOKRATINĖ RAIDA

Valdžia ir valdymas

134. Valstybė yra tautos ir visuomenės veiklos padarinys, todėl valstybinė valdžia privalo priklausyti tautai ir visuomenei, jos atstovai turi leisti įstatymus ir kontroliuoti jų vykdymą. Negalima leisti, kad visos valdžios ir valdymo funkcijos būtų sutelktos vienoje valdžios šakoje. Įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra Konstitucijos atskirtos.

135. Mes valdžios siekimo nelaikome svarbiausiu uždaviniu. Lietuvos socialdemokratai pasmerktų bet kokios politinės organizacijos siekimą užgrobti politinę valdžią. Lietuvoje norime matyti tik atstovaujamas visiems lygiams valdžios organizacijas.

136. Piliečių norus tinkamai išreikš tik tokia valdžia, kuri bus laisva nuo atskirų grupių ar asmenų ekonominio, politinio, psichologinio diktato, oligarchinių valdymo tradicijų. Socialdemokratai pasisako už gausesnį moterų dalyvavimą visose valstybės valdymo srityse.

Savivalda

137. Lietuvos Respublikos Konstitucija vietos savivaldą įtvirtina kaip savarankišką valdžios įgyvendinimo formą. Pilietinė (atvira) visuomenė bei savivaldos institucijų egzistavimas nurodomi kaip pagrindiniai teisinės valstybės požymiai. Savivalda – tai suvienytos visuomenės teisė ir galimybė veikti per savarankiškas, savaveiksmes ir visuomenės kontroliuojamas vietinio valdymo institucijas, reguliuoti visuomeninius reikalus ir užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą. Vietinės valdžios organai turi turėti visišką veiksmų ir iniciatyvos laisvę vykdyti jiems rinkėjų patikėtus visuomeninius įpareigojimus.

138. Savivalda užtikrina valstybinės valdžios decentralizavimą. Vietinės valdžios organai sprendžia vietinės reikšmės klausimus: savarankiškai tvarko vietos ūkį, finansus, jiems pavaldžias švietimo ir kultūros įstaigas. Mes manome, kad vienas šiandienos savivaldos tikslų – sukurti tokį mechanizmą, kuris veiktų savarankiškai, tenkintų gyventojų poreikius, įtraukdamas juos į savivaldos politikos veiklą. Siekiame, kad būtų nubrėžtos aiškios vietinės savivaldos ribos, tiksliai nusakytos jų teisės ir pareigos. Ypač tiksliai turi būti apibrėžtos ir išplėstos savivaldybių teisinės bei finansinės galimybės: teisė sudaryti biudžetą, nustatyti bei rinkti vietinius mokesčius, reguliuoti paslaugų kainas.

139. Savivalda persmelkia visas sritis: ūkinę veiklą, savivaldybių praktiką, apskričių valdymą. Savivalda gali būti veiksminga tik ten, kur decentralizuojama centrinė valdžia ir aiškiai pasidalijama valdžios funkcijomis. Mes keliame sau uždavinį perduoti kai kurias centrinės valdžios funkcijas apskritims, savivaldybėms, taip pat pačios visuomenės suvienytoms struktūroms, kad kuo plačiau būtų diegiami tiesioginė demokratija ir piliečių aktyvumas tvarkant savo reikalus.

140. Šiandien Lietuvoje pradeda kurtis kaimų, miestelių, miestų gatvių ar rajonų bendruomenės. Jos papildo savivaldos bendruomenės demokratines galimybes. Dėl to ypač svarbu suteikti tokioms bendruomenėms teisę aktyviai dalyvauti sprendžiant joms aktualius klausimus, įtvirtinant tai įstatymiškai, apibrėžiant jų ir savivaldybių tarybų bendradarbiavimą. Svarbu vykdyti ir tolimesnę savivaldybių reformą, kad Lietuvoje susiformuotų gyvybingos savivaldžios administracinės teritorijos.

Demokratijos plėtra

141. Demokratijos turime mokytis, skleisdami visuomenėje tiek turtingą įvairių pasaulio tautų demokratijų patirtį, tiek tyrinėdami ir propaguodami Lietuvos mąstytojų, valstybės veikėjų darbus apie demokratiją. Jos mokymas turi prasidėti ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir tęstis visą gyvenimą. Demokratines institucijas reikia kurti visais lygiais: darbo vietos, gamybos valdymo, įstatymų leidybos, teismų, centrinės, regioninės ir vietinės valdžios. Mes siekiame bendradarbiauti su visomis politinėmis jėgomis, ginančiomis laisvės ir demokratijos principus, nes tik dialogas ir politinių jėgų koalicija yra pajėgūs sėkmingai sukurti demokratinę valstybę. Šį svarbų uždavinį keliame ir sau, demokratiškai rengdami LSDP struktūrą bei plėtodami partijos veiklą.

142. Mes pasisakome už parlamentarizmą kaip rezultatyviausią įvairių visuomenės grupių – socialinių, nacionalinių, politinių, kultūrinių, religinių – dialogo formą. Mes už politinės demokratijos ugdymą nuoseklių reformų keliu, jose dalyvaujant visiems visuomenės sluoksniams. Tik taip galėsime sukurti valstybę, paremtą ne prievarta, o humanizmu, valstybę, tarnaujančią žmonėms.

143. Demokratija sudaro geras tautos ir valstybės nacionalinio saugumo sąlygas. Civilinės valdžios viršenybė ir nepolitizuota demokratinė valstybinių krašto apsaugos ir policijos struktūrų kontrolė, visuotinė pilietinė gynyba, darni krašto apsaugos, vidaus reikalų ir nacionalinio saugumo žinybų veikla gali užtikrinti sėkmingus tautos veiksmus civilinių ir kitokių grėsmių bei iššūkių metu.

Politinės partijos

144. Mes manome, kad partijų įvairovė, atspindėdama įvairių visuomenės sluoksnių nuomones, leidžia sukurti tikrąją demokratiją ir apsaugoti visuomenę nuo totalitarizmo. Politinių partijų veiklos siaurinimas pažeidžia laisvės, lygybės, tolerancijos principus, stabdo valstybės demokratinę plėtrą. Demokratinei santvarkai reikšmingi tiek valdančiosios, tiek opozicinių partijų vaidmenys.

145. Mes pasiryžę konstruktyviai bendradarbiauti su visomis demokratinėmis partijomis. Kategoriškai pasisakome prieš partijas, grindžiančias savo veiklą rasine diskriminacija, totalitarizmu, fašistine ir komunistine ideologija ar karinguoju nacionalizmu, taip pat esame už proporcinį moterų atstovavimą sprendimų priėmimo organuose bei moterų kvotas partijos rinkimų sąrašuose.

Mūsų vertybės ir pasaulinės krizės iššūkiai

146. Mums, socialdemokratams, visiškai aišku, kad visos visuomenės gyvenimo sritys gali būti persmelktos demokratiškumo dvasia bei vertybinėmis nuostatomis, todėl, aptardami savo veiklą įvairiose srityse, kalbame apie mūsų vertybėmis grindžiamą politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę demokratiją bei tai įgyvendinančias priemones, padedančias nubrėžti strateginę kryptį ir siekti ilgalaikių tikslų netgi nereguliuojamos rinkos jėgų sukelto nuosmukio akivaizdoje.

147. Prasidėjusi pasaulinė neoliberalios ekonomikos recesija net dešiniųjų įvardijama kaip rinkos godumo bei neatsakingai paskolas dalijusių privačių finansinių institucijų veiklos rezultatas. Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse ekonomikos nuosmukis turi ir regioninių priežasčių, bet tai nesusiję su pertekliniu valstybės išlaidavimu socialinės gerovės valstybės kūrimo vardan. Valstybės skolos procentas nuo BVP Lietuvoje nuo 2001 m. iki 2008 m. pabaigos nuosekliai mažėjo. Būtent privatus skolinimasis iš privačių bankų sukūrė situaciją, kad 2006–2008 metais tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos valstybių gyventojai vartojo daugiau nei pagamino.

148. Vyriausybės visame pasaulyje dėl krizės kaltos tiek, kiek pernelyg pasitikėjo rinkos efektyvumu. Bet mūsų siūlomos priemonės, paremtos socialdemokratinėmis vertybėmis, leistų šios pasaulinės krizės kontekste Lietuvai ne tik įveikti iššūkius, bet ir sparčiau pereiti į šalies aukštesnę raidos pakopą.

 

 

 

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti



2017  LSDP Kauno miesto skyriaus Kalniečių grupė