IV. MŪSŲ ESMINIAI TIKSLAI

95. Mūsų esminiai tikslai – įgyvendinti žmonių lygybės, laisvės ir teisingumo siekius Lietuvoje, nes dar yra:

• per daug mūsų visuomenėje žmonių, patiriančių pažeminimą ir skurdą, besijaučiančių atskirtais nuo geriau gyvenančios visuomenės dalies;
• per daug žmonių, turinčių menkas galimybes gauti jų poreikius atitinkantį darbą, naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis, keičiant savo profesinę veiklą ir geriau prisitaikant prie naujų rinkos pokyčių;
• per daug jaunų žmonių, paliekančių mūsų Tėvynę dėl geresnės profesinės veiklos perspektyvų kitose šalyse;
• per daug moterų, patiriančių nelygybę darbe ir šeimoje, gaunančių mažesnį atlyginimą už tą patį darbą, kurį dirba ir vyrai;
• per daug nenašių ir menkos kvalifikacijos bei žemų technologijų darbo vietų, reikalaujančių per daug energetinių resursų bei alinančių žmogiškuosius išteklius, verčiančių sunkiai dirbti už mažą atlyginimą;
• per menkai išnaudojamas mokslinis Lietuvos potencialas gamyboje, per lėtai diegiamos inovacijos.

96. Mes norime paskatinti visas pažangias Lietuvos visuomenės jėgas, kūrybinę viduriniąją klasę suvienyti savo pastangas kuriant naujų socialinių galimybių Lietuvą, atvirą inovacijoms, ginančią sąžiningą konkurenciją versle, skatinančią verslo subjektų kooperaciją, labiau išsilavinusią, solidaresnę ir teisingesnę.

97. Kūrybiškas ir kokybiškas darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis. Dėl to visokeriopai reikia remti kokybiškų darbo vietų kūrimą, kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, kad būtų pasiektas kuo didesnis gyventojų užimtumas.

98. Investicijos į žmogų – svarbiausias socialinės gerovės plėtros kelias, o švietimas ir mokymasis visą gyvenimą – visuomenės pažangos būdas. Kūrybiškumo skatinimas gali užtikrinti šalies pažangą. Lietuva turi tapti kūrybinės ir žinių visuomenės šalimi. Laikomės nuostatos, kad būtina visiems sudaryti tinkamas sąlygas reikiamai kvalifikacijai įgyti, lavintis, kurti.

99. Solidarumu ir socialiniu teisingumu grindžiamas socialinis dialogas yra būtinybė, niekas negali būti pamirštas. Darbuotojai ir darbdaviai dialogo pagrindu turi rasti sutarimą, kad ekonomikos augimo ir verslo klestėjimo rezultatais naudotųsi visi, o ekonomikos nuosmukio laikotarpiu nebūtų taupoma pamatinių dirbančių žmonių socialinę sanglaudą užtikrinančių priemonių sąskaita. Būtinos stiprios profsąjungos, gebančios vertinti valstybės ir visuomenės realias galimybes, deramai atstovauti darbuotojams.

100. Lygios visų Lietuvos žmonių galimybės, lygių teisių užtikrinimas ir kova su bet kokios formos diskriminacija – valstybės pareiga ir būtina sąlyga kuriant gerovės valstybę. Kiekvienas asmuo yra vertingas, todėl nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, neįgalumo, tautybės ir seksualinės orientacijos turi jaustis visaverčiu mūsų visuomenės nariu.

101. Ekonominis šalies augimas turi nenutrūkti ir tarnauti visų jos žmonių gerovei. Skatinsime ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą siekdami, kad šalies ūkis būtų gyvybingas, migracija – valdoma, o ekonomikos augimo vaisiai būtų visiems prieinami.

102. Diegsime tokias priemones, kad augančios ekonomikos rezultatus pajustų visi, mažėtų pasiturinčių ir neturtingų žmonių gyvenimo lygio skirtumai, gerėtų kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė. Naudosime visus tinkamus svertus infliacijos augimui suvaldyti. Laikomės nuostatos, kad mokesčių politika turi būti nukreipta į žmonių socialinės gerovės kūrimą.

103. Lietuva turi tapti patrauklia vieta darbui ir investicijoms, o mokslas ir naujovės – jos ekonomikos augimo pagrindu. Kokybiškas užimtumas, gerai apmokamos ir saugios darbo vietos, nuolat didėjantys atlyginimai yra Lietuvos sėkmės sąlyga. Net ir kylant kainoms, atlyginimų ir socialinių išmokų perkamoji galia turi tik didėti.

104. Remsime valstybės ir verslo bendradarbiavimą, kad būtų skatinamos investicijos, diegiamos naujos efektyvios technologijos, tausojama aplinka. Sieksime, kad tvirtėtų verslo orientacija į veiklą, kurios rezultatai nukreipti ne vien į pelno siekimą, bet ir į tokias sritis, kaip žmogaus teisės, aplinkos tausojimas, socialinis solidarumas ir sanglauda. Atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė – esminė darnios plėtros sąlyga.

105. Valstybės parama šeimai ir geros sąlygos vaikams yra Lietuvos ateities garantas. Turime užtikrinti, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą ir kurti savo ateitį, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, kad būtų visokeriopai remiamos nepasiturinčios šeimos ir plečiamos jų galimybės išbristi iš skurdo. Laikomės nuostatos, kad vaikų ugdymas yra šeimos ir valstybės bendras reikalas.

106. Visuomenė turi tinkamai pasirūpinti tais, kurie savo darbu prisidėjo prie šalies klestėjimo, gerovės kūrimo. Baigęs aktyvią darbo veiklą žmogus turi jaustis visaverčiu šalies piliečiu, turėti materialinį pagrindą, nepatirti socialinės atskirties ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Aprūpinta senatvė – stabilios visuomenės požymis.

107. Visavertį Lietuvos žmonių gyvenimą turi užtikrinti produktyvus darbas, o negalinčiųjų dirbti – socialinio solidarumo principais pagrįsta socialinė apsauga. Lietuvoje turi sumažėti skurdo. Valstybės pareiga – padėti žmonėms iš jo išbristi. Jaunimo įsijungimas į visavertį gyvenimą turi būti skatinamas aktyviomis jaunimo užimtumo, perkvalifikavimo ir mokymo bei ugdymo priemonėmis.

108. Tinkama, visiems prieinama ir jautri pacientui sveikatos apsaugos sistema, sauganti didžiausią vertybę – žmogų, yra modernios ir atsakingos valstybės požymis ir garbės reikalas. Susirgimų profilaktika, išankstinis ligų diagnozavimas ir tinkamai organizuota visuomenės sveikatinimo veikla padeda žmonėms ilgiau gyventi, jaustis saugiai, laiku pastebėti ir įveikti ligas bei sveikatos sutrikimus.

109. Gyvenimo kaime modernizavimas ir geresnių žemdirbių darbo sąlygų sudarymas yra svarbios valstybės užduotys. Valstybė turi pasirūpinti, kad už žemdirbių darbą būtų tinkamai atlyginta. Valstybė turi prisidėti prie geresnių gyvenimo sąlygų kaime kūrimo. Vietos savivaldos ir bendruomenių veiklos stiprinimas – esminė mūsų valstybės raidos sąlyga.

110. Tautinio tapatumo stiprinimas, kultūros plėtojimas ir šalies kultūrinio paveldo išsaugojimas yra valstybės atsakomybė savo piliečiams. Valstybė turi užtikrinti, kad kultūra būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo jų pajamų. Lietuvoje esanti kultūrinė ir meninė įvairovė bei bendruomenių sąveika – stiprusis šiuolaikinės visuomenės aspektas.

111. Valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą, garantuoti sėkmingą šalies raidą, taip pat asmens, jo turto apsaugą. Lietuvos žmonės turi jaustis visaverčiais Europos Sąjungos gyventojais. Mūsų valstybės užsienio politika turi būti nukreipta į gerus santykius su kaimynais, turi būti siekiama aktyvios Europos Sąjungos šalių sanglaudos politikos, aktyvaus ir solidaraus bendradarbiavimo su NATO šalimis.

 

 

 

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti



2017  LSDP Kauno miesto skyriaus Kalniečių grupė