III. DEMOKRATINIS SOCIALIZMAS

49. Europos demokratinio socializmo šaknys siekia krikščionybę ir humanistinę filosofiją, istorijos ir visuomenės mokslus bei darbo žmonių judėjimų gyvąją patirtį. Bet kurios visuomenės prieštaravimus suvokti padeda kritinis požiūris į juos. Visuomenę vertinti ir siūlyti jos tobulinimo būdus galima įvairiai, pavyzdžiui, iš krikščionybės patirties pozicijų. Galima remtis etine savęs tobulinimo koncepcija ir taip prisidėti prie visuomenės evoliucijos.

50. Pažangos receptų galima ieškoti moksluose arba išbandyti visuomeninio gyvenimo reformas praktinėje veikloje. Nepriklausomai nuo to, kas skatina socialdemokratų politinę veiklą, svarbu, kad jie visi turi savo įsitikinimų laisvę ir bendrą vertybių sistemą – demokratinio socializmo principus. Tai reiškia, kad socialdemokratai kiekvieno individo pagrindinius asmenybės principus kelia aukščiau partinių nutarimų ir kad asmenybė negali nuo jų priklausyti.

51. Rinkos ekonomika pasaulyje išugdė milžinišką gamybinę galią, kartu iškėlė nuosavybės teisę aukščiau už žmogaus teises. Ekonomikos globalizacija įtraukė tiek valstybes lyderes, tiek ir besiplėtojantį pasaulį į pasaulinę rinką. Globalizacija lydi visą žmonijos istoriją, bet jos intensyvumas paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais pasiekė naują savo kokybę. Aibė globalių prekybinių, finansinių, ekonominių, telekomunikacijų ir infrastruktūros plėtros, migracinių, kultūrinių ir politinių procesų veikia labai skirtingomis kryptimis, atnešdami ir naujų pažangos galimybių, ir naujų sunkumų, prieštaravimų bei iššūkių. Globalizaciją lydi jos politinė, ekonominė ir kultūrinė dimensijos, veikiamos ir ideologinių neokonservatizmo, neoliberalizmo ir demokratinio socializmo nuostatų.

52. Neokonservatizmas gina nusistovėjusios pasaulio tvarkos su ryškiu vieno galingiausių valstybių galios centro dominavimu tarptautinės prekybos, tarptautinių mainų santykiuose išsaugojimą. Palaikydamas pasaulinės laisvos prekybos principą, kartu jis gina galingųjų valstybių taikomas protekcionistines priemones savo rinkai ir gamybai apsaugoti. Stiprindamas egzistuojančius kontroliuojamo kapitalizmo galios centrus, neokonservatizmas leidžia sutelkti tarptautinių finansinių ir gamybinių korporacijų centrus, pasmerkdamas trečiojo pasaulio valstybes būti tik pigios darbo jėgos vieta.

53. Neoliberalizmas gina laisvos prekybos internacionalizavimą, finansinių sandorių liberalizavimą, palūkanų kurso dereguliavimą (reguliavimo panaikinimą), kreditavimo kontrolės panaikinimą, valdžios kontrolės bankinei sistemai panaikinimą, pramonės liberalizavimą ir privatizavimą. Neoliberalios priemonės ekonomikoje – tai tik valstybinių įmonių privatizavimas, ekonomikos reguliavimo panaikinimas, pramonės ir prekybos liberalizavimas, monetarinių infliacijos kontrolės priemonių taikymas net esant nedarbo augimo grėsmei, profesinių sąjungų kontrolės, valstybės socialinių išlaidų mažinimas, globalių finansų srautų kontrolės naikinimas.

54. Tiek neokonservatoriai, tiek neoliberalai pagimdė globalizmo ideologiją, kuri į daugelio pasaulio žmonių galvas įdiegė supaprastintas globalizmo dogmas. Jų tikslas – sukurti supaprastintą globalizacijos procesų paaiškinimą tam, kad rinkų liberalizavimas ir jų integracija būtų pristatomi kaip natūralūs reiškiniai, stimuliuojantys individualios laisvės didėjimą ir materialiąją pažangą visame pasaulyje, bet ne kaip politinis projektas, kurį iš esmės globaliame informaciniame tinkle kuria galingos transnacionalinės finansinės korporacijos.

55. Globalizmo ideologija istorinį globalizacijos procesą pateikia kaip neišvengiamą, į gamtos dėsnius panašią laisvos rinkos plėtrą, taip įteigdama mintį, kad žmonės paprasčiausiai įgyvendina laisvos rinkos dėsnius be jokios kitos alternatyvos. Globalizacija pristatoma ir kaip procesas, už kurį niekas neatsako, kuris nesiejamas su jokiu socialiniu sluoksniu ar klase. Ši ideologija ypač pabrėžia neabejotiną globalizacijos naudą kiekvienam individui, ignoruodama faktus apie tai, kad šių dienų nelygybė tarp žmonių pajamų pasiekė per pastaruosius du dešimtmečius neįtikėtinai didelius skaičius. Globalizmo ideologija globalizacijai priskiria ir demokratijos plėtrą pasaulyje, netgi suteikdama stipresnėms valstybėms teisę ją paremti karinėmis priemonėmis.

56. Prieš neokonservatorių ir neoliberalų propaguojamą globalizmo ideologiją pasisako nuosaikusis ir radikalusis nacionalizmas, radikalieji anarchistiniai ir kairieji neokomunistiniai judėjimai. Vieni globalizmui priešpriešina tautinį protekcionizmą, kiti propaguoja arba anarchistinę savireguliaciją, arba nesibaigiančią klasių kovą, sukeliančią dar daugiau įtampos sudėtingoje šiuolaikinio pasaulio tarpusavio santykių raidoje.

57. Kritiškas žvilgsnis į globalizmo dogmas leidžia atskleisti jų politinę motyvaciją, saugančią dabartinių transnacionalinių korporacijų ir finansinių oligarchų siekį išlaikyti dabartinius asimetrinius galios centrus ir santykius. Ši ideologija siekia atimti iš tautinių valstybių daugelį valstybinio reguliavimo instrumentų, nepateikdama jokios alternatyvos, kaip spręsti nelygybės, nedarbo, skurdo, sveikatos, švietimo ir kitas viešojo gyvenimo problemas. Ši ideologija ignoruoja ir darbo santykių reguliavimą, aplinkosauginių standartų išsaugojimą, nelygybės tarp turtingų ir neturtingų šalių mažinimą.

58. Globalizacija – ne gamtos dėsniai, bet žmonijos veiklos fenomenas. Žmonių ekonominiai, socialiniai, gamybiniai ir moraliniai santykiai, žmonių veiklos motyvacija, jų mokslinės ir praktinės veiklos rezultatai visada pasiduoda vertinimams bei jų veiklos koregavimui. Globalūs žmonijos veiklos padariniai yra pavaldūs žmonijos kuriamiems reguliavimo principams. Globalizacijos procesas taip pat pavaldus reformoms, kaip ir bet kuri kita žmonių veikla. Demokratinis socializmas gina reguliavimo principų globalizacijos procesams taikymą tiek tautinių valstybių, tiek regioninio valstybių bendradarbiavimo, tiek ir pasauliniu lygiu.

59. Privatizavimo procesų kontrolė, tarptautinių finansinių sandorių apmokestinimas, mokesčių lengvatų turtingiems asmenims ir korporacijoms uždraudimas, ofšorinių finansinių centrų panaikinimas, daugiau lygiateisiško globalios žmonijos raidos plano įgyvendinimas, naujų pasaulinių darbo apsaugos standartų įvedimas, griežtų aplinkosaugos standartų įgyvendinimas, pagrindinių žmogaus laisvių ir teisių apsauga pasauliniu lygiu, esamų tarptautinių organizacijų reforma, padidinanti skurdesnių pasaulio šalių vaidmenį jose, migracijos procesų valdymas yra demokratinio socializmo atsakas į neoliberalų ir neokonservatorių pateikiamą globalizacijos aiškinimą bei nacionalistų ar kairiųjų radikaliųjų judėjimų siūlomus kovos su globalizacija būdus. Globalizacija be būtinų reguliavimo mechanizmų pati viena negali patenkinti pagrindinių žmonijos poreikių, ji lėmė ir socialinių kontrastų atsiradimą. Tą patyrė milijonai žmonių, suvokę, kad su tuo negalima taikstytis. Jie kuria darbo judėjimą, ieško visuomeninių būdų, kaip įvaldyti rinkos stichiją. Taip gimė socialiniai rinkos reguliavimo svertai.

60. Lietuva, kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, išgyveno tiek dogmatinio komunizmo, tiek neoliberalizmo kraštutinumus. Stalininio socializmo įtvirtinta vienos partijos diktatūra panaikino laisvę, nuosavybę, įvedė prievartinį darbą, iškraipė solidarumo ir socialinio teisingumo principus, minimalių socialinių standartų užtikrinimo būdu palaikė lygiavinį socializmą, priversdama žmones ilgose eilėse laukti būsto, būtinų vartojimo prekių, sukūrė privilegijas partinei nomenklatūrai. Tai buvo vadinama sovietiniu socializmu. Sovietinio socializmo griūtis ir nepriklausomybė Lietuvai suteikė viltį gyventi kitaip. Bet rinkos ekonomikos kūrimas po privatizacijos, rinkos liberalizacijos, ekonomikos ir finansų dereguliavimo, kitais neoliberalizmo šūkiais kartu su neefektyviu valdymu, korupcija, nusikalstamumo ir valstybės turto grobimo banga praūžė per Lietuvą.

61. Mes sugebėjome išvengti kraštutinių dešiniųjų primygtinai piršto Lotynų Amerikos laukinio kapitalizmo modelio ir kartu apsisaugojome nuo šiam būdingų riaušių ir radikalių organizacijų įsigalėjimo, bet perteklinių nuolaidų stambiojo verslo atstovams buvo padaryta. Už perėjimą prie rinkos ekonomikos teko sumokėti didelę ir ne visada pamatuotą kainą – Lietuva dėl didžiulių socialinių skirtumų susvetimėjo, nuskurdo dalis jos piliečių, susilpnėjo solidarumo jausmas, visuomenėje ryškėja individualizmo ir susvetimėjimo tendencijos. Įveikti piliečių susvetimėjimą, pakeisti mūsų visuomeninius santykius humaniškesnės visuomenės link gali tik demokratinio socializmo siūlomi keliai.

62. Demokratinis socializmas – tai pasaulėžiūra, sujungianti laisvės, socialinio teisingumo, solidarumo, lygybės, taikos, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir jo orumui fundamentaliąsias vertybes į vieningą visumą. Demokratinis socializmas – tai tarptautinis judėjimas už taiką, socialinį teisingumą, solidarumą, demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje. Demokratinio socializmo vertybes galima pagrįsti etikos, filosofijos, religijos, humanizmo, mokslinės pažangos ir darbo judėjimo teikiamais argumentais. Dėl to socialdemokratai savo gretose vienija ir skirtingų religijų, ir netikinčius žmones, skirtingų tautybių asmenis, mokslininkus ir praktinės veiklos atstovus – visus, kurie išpažįsta demokratinio socializmo vertybes.

63. Demokratinį socializmą pripažįstančios partijos, spręsdamos aktualiausius kasdienybės klausimus, visada atiduoda prioritetą vertybėms. Demokratinis socializmas – tai pažangiųjų reformatoriškų jėgų judėjimas, ieškantis kelių solidarumui tarp tautų ir kartų įtvirtinti, žmogaus gyvenimo kokybei gerinti, lyčių lygybei pasiekti, bet kokių formų diskriminacijai atmesti, socialinei, taip pat skaitmeninei atskirčiai mažinti, kolektyvinei atsakomybei už teisingesnį pasaulį didinti.

64. Demokratinis socializmas – tai atviras judėjimas už teisingesnį pasaulį, tai socialinės, politinės, ekonominės bei kultūrinės demokratijos siekimas. Tai – individualių, grupinių ir visuomeninių interesų darna. Laisvė, žmogaus teisės, socialinis teisingumas bei solidarumas – šiuolaikinio demokratinio socializmo pamatai.

65. Demokratinis socializmas – tai mūsų ilgalaikių tikslų ir vertybinių principų apmąstymas bei plataus socialdemokratinio pasaulinio proceso patirtis. Visuomenėje turi būti pažangių jėgų, užsibrėžusių siekti SOCIALINĖS GEROVĖS VISIEMS VALSTYBĖS ir neiškrypstančių iš šio kelio. Tik turint ilgalaikius tikslus galima parengti veiksmingas priemones ir dabarties krizei įveikti, ir naujam politiniam siekiui įgyvendinti. Mes pateikiame tokį ryžtingą planą tolimesnėse šios programos dalyse.

66. Tai leidžia per trumpą laiką parengti konkrečias būtiniausias priemones krizei, sukeltai neatsakingo ir daugumai gyventojų neatstovaujančio dešiniųjų valdymo, įveikti, taip pat atsako į pagrindinius naujos – SOCIALINĖS GEROVĖS VISIEMS VALSTYBĖS – politikos uždavinius.

MŪSŲ VISUOMENINĖS VEIKLOS PRINCIPAI BENDRAI LIETUVOS ATEIČIAI

67. Mūsų visuomeninės veiklos principai, išplaukiantys iš puoselėjamų vertybių, rodo mums kryptį naujos socialiai teisingesnės Lietuvos sukūrimo link.

Teisės, pareigos ir atsakomybė visiems

68. Aiškiai suformuluotos ir suprantamos teisės, pareigos ir atsakomybė visiems (žmonėms, valdžiai, verslo, profesinėms sąjungoms ir kitoms organizacijoms) sukurs naują socialinę mūsų visuomenės sanglaudą ir suteiks galimybę dalyvauti, prisidėti prie gerovės kūrimo ir gauti naudos iš visuomenės viešųjų gėrybių augimo.

69. Vyriausybės pareiga – užtikrinti visiems piliečiams visuomeninių paslaugų (švietimo, socialinės, sveikatos apsaugos) prieinamumą bei politines, pilietines ir darbo teises, taip pat sukurti visiško užimtumo ir įtraukimo į visuomeninį gyvenimą prielaidas.

70. Valstybės teisė yra tikėtis, kad asmenys ir organizacijos bei draugijos dalyvaus kuriant gerovės visuomenę. Valstybės atsakomybė savo piliečiams yra pasitikėjimo ja pagrindas. Atsakingas jos veikimas – geriausia visuomenės stabilumo garantija.

71. Verslas turi teisę tikėtis stabilumo, sąžiningos ir skaidrios konkurencinės aplinkos. Verslas turi pareigą formuoti valstybės finansus, remti visiško užimtumo siekius. Verslas turi atsakomybę padėti dirbantiesiems kelti jų kvalifikaciją, socialiai dalyvauti visuomenės plėtros procese.

72. Asmuo turi teisę aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime bei darbo procese. Jo pareiga yra pasinaudoti mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo programų teikiamomis bei žmogiškųjų ir socialinių išteklių plėtros galimybėmis. Jo atsakomybė – būti socialinės pažangos dalyviu.

Nuostata, kad tik asmuo, turintis pinigų, nusipelno teisės oriai gyventi, o verslas atsako tik už savo finansinius rezultatus, yra nepriimtina.

Visiškas užimtumas – teisingesnės ateities garantas

73. Mūsų siekis – visiškas užimtumas, kai žmogui, atleistam iš darbo, sudaromos sąlygos ir teikiama pagalba vėl įsidarbinti per protingą laiko tarpą. Lietuva negali sau leisti atimti iš žmonių darbo vietų. Mes privalome išnaudoti kiekvieno žmogaus talentus ir įgūdžius. Tai Lietuvos kelias gerovės visiems ir teisingesnės visuomenės link. Turi būti užtikrintas aukštos kokybės užimtumas. Visų potencinės galimybės kurti naujus išteklius turi būti panaudotos. Stabili gerovės valstybė be visiško užimtumo negalima. Darbo rinkos dinamiškumas turi išaugti naudojant paramos, darbo saugumo ir skatinimo priemones visais žmogaus darbo karjeros laikotarpiais.

74. Jaunimui turi būti suteiktos geresnės galimybės įsilieti į darbo rinką. Pagyvenę asmenys turi turėti platesnių galimybių dalyvauti darbo gyvenime. Visi rinkos dalyviai, įskaitant ir valstybę, turi bendradarbiauti užtikrinant investicijomis ir naujomis efektyviai taikomomis technologijomis grindžiamą protingą, „žaliąjį“ ekonomikos augimą, kuris yra visiško užimtumo prielaidų kūrimo pagrindas.

Nepritariame, kad bedarbių eilė, išsirikiavusi už dirbančiojo nugaros, būtų efektyvus ūkio plėtrą skatinantis veiksnys.

Investicijos į žmones – magistralinis socialinės plėtros kelias

75. Investuoti į žmones per švietimą, lavinimą ir pažangią socialinę politiką yra būtina, jei Lietuvoje norime matyti socialinės gerovės valstybės perspektyvas visiems. Tam, kad Lietuvoje judėtume nuo senų darbų prie naujų, mes privalome nuolat investuoti į žmonių įgūdžių ir žinių gilinimą.

76. Būtina investuoti į visų žmonių kvalifikaciją. Visų darbuotojų gabumai ir kompetencija turi būti lavinami, užtikrinant, kad jų darbas taptų efektyvesnis, kad darbuotojai konkuruotų savo aukštesniais gabumais, o ne sutikdami dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Daugelis nepakankamos kvalifikacijos darbuotojų nesulaukia reikiamos paramos ugdant gabumus. Švietimas ir kvalifikacijos kėlimas užtikrina saugiausią ir efektyviausią pažangos kelią.

77. Šiuolaikinė dinamiška ekonomika negali užtikrinti darbo vietos visam gyvenimui, bet privalo užtikrinti užimtumą visą gyvenimą, įskaitant pagalbą įsidarbinant, kai prarandama darbo vieta. Dabartiniu metu bendros, tiek privačios, tiek visuomeninės, investicijos į žinių visuomenę yra nepakankamos ir turi būti didinamos.

Nuostata, kad reikia koncentruoti dėmesį tik į talentinguosius ir ignoruoti likusiuosius, ne tik amorali, bet ir žalinga ekonomikos plėtrai.

Visuomenė be socialinės atskirties

78. Nė vienas žmogus negali būti užmirštas, nes kiekviena asmenybė yra svarbi visuomenės dalelė. Globalizacijos iššūkiai ir Europos Sąjunga daugumai mūsų suteikė naujų galimybių, tačiau rinkos jėgos nustūmė į šalį taip pat daug žmonių. Jei nebus rasta pažangios politikos ir rinkos diktuojamų iššūkių pusiausvyros, mes nepasieksime darnos. Dėl to aktyvus kiekvieno žmogaus įtraukimas į visuomenei naudingą veiklą įmanomas tik geru tarnavimu žmonėms. Dalyvauti visuomenės gyvenime turi visi.

79. Kiekvienas asmuo yra vertingas. Rinkos jėgos iškelia sėkminguosius, bet stumia už borto tuos, kuriems pasisekė mažiau. Didžiausios socialinės rizikos grupės (pagyvenusieji, bedarbiai, etninių mažumų, skurdžių bendruomenių atstovai, nekvalifikuoti asmenys) turi gauti nacionalinių, regioninių, vietos savivaldos institucijų paramą. Ši turi būti tikslinė, pagrįsta bendradarbiavimu su vietinėmis bendruomenėmis, atspindėti švietimo ir perkvalifikavimo, sveikatos, socialinių paslaugų, aktyvios darbo politikos dalykus.

80. Gyventojų senėjimo procesas socialinių bei sveikatos paslaugų teikimą garbaus amžiaus žmonėms daro dar aktualesnį. Būtina padėti šeimoms, slaugančioms ir globojančioms savo artimuosius. Socialinė, ekonominė ir aplinkosauginė dimensijos turi tapti visų teisės aktų kokybės vertinimo sudėtinėmis dalimis.

Gyvenimas nėra vienodai dosnus visiems, bet palikti be paramos ir oraus gyvenimo galimybių tuos, kuriems likimas lėmė atsidurti visuomenės apačioje, yra nusikaltimas.

Visuotinai prieinama vaikų priežiūra

81. Geros kokybės ir prieinama vaiko priežiūra yra XXI a. Lietuvos šeimų būtinybė. Ji suteikia vaikams geriausią įmanomą išsilavinimo pradžią, laisvę tėvams įsidarbinti, sukuria darbo vietų ir integruoja šeimas į bendruomenę. Reikia siekti, kad visi norintieji galėtų užtikrinti aukštos kokybės, prieinamą vaikų priežiūrą. Kokybiški vaikų lopšeliai ir darželiai kuria integracijos į bendruomenę pagrindus, pradeda formalaus mokymo procesą. Vaikų priežiūra sukuria galimybes tėvams geriau įsitraukti į darbo veiklą, mažina moterų ir vyrų nelygybę, yra viena iš vaikų skurdo mažinimo priemonių.

Teiginys, kad vaikų priežiūra yra tik privatus dalykas, atmestinas.

Lygios galimybės vyrams ir moterims

82. Vyrų ir moterų nelygybė vis dar yra per didelė. Nauja aktyvios politikos kryptis dėl lyčių nelygybės mažinimo darbe, šeimoje ir viešame gyvenime sukurs socialinį teisingumą ir padidins ekonominę naudą. Iki šiol moterys vis dar diskriminuojamos darbo rinkoje profesinės karjeros ir darbo užmokesčio aspektais bei šeimoje, kur joms tenka pagrindinis darbo krūvis. Lygios galimybės yra ne tik moralinis imperatyvas, bet ir kelias sprendžiant demografines problemas, užtikrinant šeimų gerovę.

Teigti, kad moterų ir vyrų lygybė jau užtikrinta, yra gerokai per anksti.

Jaunimo politika – nepamirštas nė vienas jaunas žmogus

83. Jauni žmonės dažnai per anksti palieka vidurines mokyklas, renkasi nekvalifikuotą darbą, sutinka dirbti pagal terminuotas darbo sutartis, nesirūpindami savo pamatinėmis socialinėmis garantijomis. Dar per daug jaunimo nesugeba deramai atstovauti savo interesams darbo rinkoje, nėra profesinių sąjungų nariai, jų nepasiekia valstybinių programų parama.

84. Nors mūsų visuomenėje veikia daug nevyriausybinių jaunimo organizacijų, bet didelė dalis jaunimo nėra įsitraukusi į jokią aktyvesnę visuomeninę veiklą. Dar gaji asocialaus elgesio tarp jaunimo tradicija, vyrauja neigiamas jaunimo požiūris į visuomeninę politinę veiklą, rinkimų į demokratines institucijas ignoravimas.

85. Jauni žmonės – besiformuojančios asmenybės, kurioms ypač svarbu sudaryti visas sąlygas mokytis, įsitraukti į kūrybinės visuomenės plėtrą, į mokymosi visą gyvenimą sistemą, įeiti į darbo rinką, kurti šeimą. Aktyvi valstybės jaunimo užimtumo, mokymo ir ugdymo politika turi tapti vienu iš svarbiausių socialinės gerovės kūrimo prioritetų.

Teigti, kad jauniems žmonėms užtenka tik minimalios paramos, o visa kita jie gali išsikovoti patys, yra nusikalstama.

Socialinis dialogas yra būtinybė

86. Profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos Lietuvoje turi dirbti kartu, kad pajėgtų įgyvendinti pokyčius ir patenkintų darbininkų bei verslo interesus. Valdžia atlieka didžiulį vaidmenį, stiprindama socialinį dialogą visais lygmenimis. Bendradarbiavimas su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis yra vienas svarbiausių uždavinių, užtikrinant bendrų pareigų įgyvendinimą.

87. Darbuotojai ir darbdaviai turi užsitikrinti stiprų ir atsakingą atstovavimą. Šių socialinių partnerių bei Vyriausybės bendradarbiavimas yra itin svarbus, užtikrinant ekonomikos augimą, visišką užimtumą bei lygias teises. Socialiniai partneriai turi bendradarbiauti diegiant švietimo kvalifikacijos kėlimo, aktyvios darbo, pagyvenusių žmonių kvalifikacijos atitikties darbo rinkos reikalavimams, politikos nuostatas.

Netiesa, kad profesinės sąjungos jau atgyveno savo amžių, kaip ir tai, kad ekonomines ir socialines darbo rinkos problemas galima išspręsti ir be socialinio dialogo.

Paversti mūsų visuomenės įvairovę mūsų stiprybe

88. Mes sakome „ne“ diskriminacijai ir neapykantai. Egzistuojanti kultūrinė įvairovė –šiuolaikinės visuomenės stiprioji savybė. Žmonių tautybės, rasės, lyties, religijos įvairovė ir tolerancija yra šiuolaikinės visuomenės privalumas. Neapykantą ir nepagarbą turi keisti pagarba ir oraus gyvenimo siekis. Žmogaus orumu ir pagarba žmogui grindžiamo tautinio identiteto ugdymas tik stipriną vienybę įvairovėje.

89. Pagarba egzistuojantiems skirtumams ir rėmimasis bendromis europinėmis vertybėmis yra pozityvios integracijos, kai visiems gyventojams sukuriama daugiau ir geresnių darbo vietų, pavyzdys. Migracija turi būti valdoma šalių viduje nepamirštant padėti kovoti su skurdu ir konfliktais kaimyninėse šalyse. Ekonominė migracija turi būti siejama su visuomenės integralumo ir kultūrinio tautinio identiteto stiprinimu.

Politiniams tikslams naudoti tautinę neapykantą yra nusikaltimas.

Aplinką tausojantis ekonominis augimas prieš globalinį atšilimą

90. Energijos efektyvumo padidinimas, energijos suvartojimo mažinimas ir investavimas į atsinaujinančius energijos šaltinius gali sukurti darbo vietų, padėti spręsti globalinio atšilimo ir energijos tiekimo saugumo problemas.

91. Protingo „žaliojo“ ekonomikos augimo pagrindas yra aktyvi politika kovojant su klimato kaita ir užsitikrinant tinkamą energetinių poreikių patenkinimą. Augančios energijos kainos ir globalaus klimato atšilimas skaudžiausiai žeidžia neturtinguosius. Visi gamtiniai ištekliai turi būti taupiai naudojami. Aplinka turi būti tausojama dėl vaikų gerovės ir visos planetos ateities. Energetinių išteklių vartojimo mažinimas, investicijos į atsinaujinančių energijos nešėjų kūrimą yra būtini, norint užtikrinti šiuolaikinių visuomenių stabilumą.

Išlaidos gamtosaugai yra ne papildomi kaštai, kurių reikia siekti išvengti, bet investicijos į žmonijos ateitį.

Aktyvi politika žmonių socialinei gerovei

92. Būtina derinti gamintojų konkurenciją ir socialinių partnerių bei institucijų bendradarbiavimą. Tai vienija ir solidarizuoja visus gyventojus. Įmonių konkurencija turi augti kartu su sanglauda bei socialiniu teisingumu gyventojams. Ji būtina, bet turi būti sąžininga, skaidri, užtikrinanti inovacijas, mažėjančias kainas ir aukštesnės kokybės darbo vietas žmonėms.

93. Norint apsaugoti globalizacijos metu dažnai pažeidžiamą suverenitetą, būtinas valstybių bendradarbiavimas. Gamintojų konkurencija ir pelno siekimas neturi griauti socialinės apsaugos, pažeisti darbuotojų teisių, bloginti darbo sąlygų. Valstybių konkurencija ir žalingas protekcionizmas, kaip sukeliantys daug konfliktų tarp tautų, turi būti pakeisti valstybių bendradarbiavimu ir jų didesne sanglauda, nes tai atneša daugiau bendros naudos visiems. Tikime socialinės rinkos ekonomika, bet ne turgaus visuomene.

94. Europos pinigų sąjunga garantuoja didesnę apsaugą nuo išorės pavojų. Jos potencialas turi būti geriau išnaudojamas, įskaitant naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių kuo greitesnį įtraukimą į euro zoną. Solidarumas, grindžiamas socialine ir darbo politika, regioninių skirtumų mažinimas tiek šalies viduje, tiek Europos Sąjungoje yra vertybė. Šiuolaikinė valstybė yra žmonių valstybė, dirbanti tam, kad užtikrintų pagarbų darbą visiems žmonėms.

Šiuolaikinė visuomenė nėra turgus, kuriame tik rinkos jėgos sprendžia, ką, kam ir kiek gaminti.

 

 

 

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti



2017  LSDP Kauno miesto skyriaus Kalniečių grupė